Dalis tėvų nori penkiamečiams samdyti animatorius, nuomoti batutus ir kiekviena proga auklėtojoms dovanoti ypač brangias dovanas. Na, o kita dalis tėvų, kaip ir pašnekovė Eglė, sutikusi su Delfi Šeima pasidalinti savo patirtimi, tokioms madoms priešinasi.
Paprašyta papasakoti apie rengiamą išleistuvių šventę moteris sako, kad organizavimu užsiima tėvų komitetas ir čia pat patikslina: „Trejetas supermamyčių ir du iš paskos atitempti tėveliai.“
Eglė pasakoja, kad organizacinėmis idėjomis dalinamasi Mesendžerio susirašinėjimų programėlėje: „Mesendžeryje taškomasi idėjomis nuo–iki, galima išsakyti savo nuomonę. Pati reiškiuosi retai, tik visada dalyvauju galutiniame balsavime, kai apibendrinama iki 3–4 variantų, padaromas konfidencialus balsavimas ir išrenkama galutinė šventės idėja. Tada duodama pagrindinės mamytės sąskaita ir į ją visi nori ar nenori turi pervesti pinigų. Po pinigų rinkimo tėvų komitetas užsiima visais organizaciniais reikalais, rezervavimu, pirkimu, transporto suradimu ir taip toliau“, – pasakoja vilnietė.
Darželį baigiančio vaiko mama pasakoja šiemet išleistuvių šventei pasiūliusi linksmą lauko šventės idėją: „Šias išleistuves aš pati pasiūliau švęsti susibūrimams pritaikytoje gamtos erdvėje, nes ten daug vietos, visi gyvename netoliese, iš darželio vaikai ateitų pėstute, galėtų žaisti gryname ore, kol tėvai pasidarytų barbekiu vietoje esančiose šašlykinėse ir galėtų laisvai bendrauti, judėti, pramogauti.“
Deja, pašnekovės idėja nebuvo sutikta vieningu džiaugsmu: „Dalis tėvų idėja pasibaisėjo – mat ką veiks pupuliukai gamtoje, ir skubiai ėmėsi ieškoti sprendimų: pasikviesti animatorių, išsinuomoti batutus ir taip toliau. Likusioji dalis labai apsidžiaugė mintimi tiesiog pasibūti gamtoje. Dabar laukiame galutinio balsavimo ir aš asmeniškai meldžiuosi, kad nebūtų išrinktos kelionės į alpakų slėnius, fėjų ar uno parkus ir panašiai. Nes pirmiausia – tai brangu, antra – ne visiems vaikams viskas patinka. Ir išvis, už ką traumuoti tas nabages alpakas su 30 žviegiančių penkiamečių. Mano nuomone, su gyvūnais pramogos turėtų būti asmeninės, šeimomis, individualios – pažintinės, o ne zoologijos sodo tipo, kur būriai vaikų kelia stresą gyvūnams ir nėra jokio asmeninio ryšio ar jausmo.“
Paklausta apie tokioms šventėms renkamas sumas Eglė sako, kad paprastai darželyje renkamų pinigų sumos dugno neturi: „Kiek berinktų, niekad ne gana ir niekada nesibaigia. Šiai šventei rinkliava dar nežinoma, bet įtariu, kad bus koks 100 eurų ir daugiau. Beje, pastebėjau, kad nuo pirmos darželio grupės kasmet sumos mažėja. Tėvai išsitaško per pirmus dvejus–trejus metus ir pradeda rimti. Kuo vaikai vyresni, tuo mažiau reikia visokių balių ir nesąmonių. Pirmais metais iš proto kraustosi tiek dėl sumų, tiek dėl temų, dėl dekoro, balių ir švenčių kiekio.“
Paklausta, ką už tokio dydžio rinkliavas gauna švenčių dalyviai, moteris sako, kad pirmiausia kalba eina apie dovanas auklėtojoms. „Auklėtoja kiekviena proga gauna bent 100 eurų čekį: Kalėdų, Velykų, gimtadienio, išleistuvių, sutiktuvių, jubiliejaus ir kitomis progomis. Prie čekio reikia torčiuko, gėlyčių, kavutės, atvirutės ar bet ko, kas populiaru ir madinga feisbukuose: graviruoti bliūdai, rėmeliai, apyrankės, puodeliai ir taip toliau.“
Neatsilieka ir išlaidos vaikams: „Bus fotografas, nuotraukos po 10 eurų už vienetą, albumai po 30–40 eurų, suvenyrai su nuotraukomis: šaldytuvo lipdukai, raktų pakabukai, tušinukai, puodukai ir kiti niekam nereikalingi dalykai. Viskas kosmiškai brangu. Pavyzdžiui, prastos kokybės puodelis kainuoja apie 15 eurų, raktų pakabukas, kuris rytoj sulūš – 9 eurus. Mokyklų ir darželių švenčių bei klasių fotografai yra atskira tema. Ir kuo vaikai mažesni – tuo brangiau ir daugiau prastos kokybės produktų, nes ką tik išsiperėjusių viščiukų supermamytės pasiruošusios pirkti viską, kas susiję su jų vaikais ir už brangiai.“
Eglės paklausus, ar dėl tokių sumų pasitaiko tėvų nuomonių susipriešinimo, ši atsako, kad aršios kovos vyksta visada. „Ačiū dievui už anonimiško balsavimo galimybę“, – sako ji.
Vilnietė teigia, kad leisti pinigus auklėtojų dovanoms, šakočiams ir balionams – jai nepriimtina. „Mane pykdo. Ypač, kai pasamdomi siaubingi animatoriai ar žemo lygio pramogos, kurios vaikams net neįdomios. Vaikams svarbu kokybiškas laikas kartu, žaidimai, o ne balionų kiekis, išnuomotos salės brangumas ar šakočiai. Beje, darželis yra nurodęs į šventes nešti šakočius. Tortų negalima. Kodėl? Ko gero, dėl to, kad auklėtojos mėgsta prie kavos. Ir taip, man vienai, auginančiai keturis vaikus, tai yra brangu, nes sumos dubliuojasi. Na, bet čia vienas iš daugiavaikės šeimos minusėlių, su kuriais, deja, tenka susitaikyti. Ir ne amžinai – auga tie vaikai ir mažėja balionų poreikis“, – šypsosi pašnekovė.
Darželinuko mama sako, kad kartą ar du metuose pradžiuginti mokytoją gėlių puokšte – nuostabu. Knygyno čekis, anot jos, – irgi prasminga. Tačiau apie kitokias dovanas pašnekovė turi aiškią nuomonę: „Raižyti, graviruoti bliūdai, kavinukai ir staltiesės – klaiki sovietinė atgyvena.“ Ji sako su šypsena atsimenanti užsienio mokyklą, kurią lankė jos vyresnėlė mergaitė: „Ten vienintelė dovana mokytojai galėdavo būti vaiko piešta atvirutė ar parašytas laiškas. Materialinių dovanų – niekada ir jokių.“
Eglė sako, kad vaikams įspūdžiai reikalingi, taip pat – ir šventės, tačiau to vieta – ne mokymosi įstaigose. „Balionai ir šakočiai, manau, tegul būna namuose, o darželyje – puikiausia šventė pabuvimas gamtoje, piknikas ar žygis. Ir kad nereiktų eiti pietų miego ir gerti šilto pieno su plėvele, – juokiasi vilnietė. – Tiek mažiems, tiek dideliems svarbiausia yra buvimas drauge, ne tiek svarbu, kur ir kaip. Jie nori laiko kartu su draugais ir su tėvais, tik man atrodo, kad mes labai dažnai bandome išsisukti. Užuot patys žaidę su vaikais, samdome jiems nevykusius animatorius, nuomojame batutus ir pramogas, kad nereiktų investuoti savęs ir savo laiko ir kad tai padarytų kažkas kitas, o mes sumokėsime. Dažnai tame pagaunu ir save. Ir tenka nuolat sau priminti, kad labiausiai jiems reikia artumo, ryšio ir tikro gyvo bei smagaus buvimo drauge.“