Šeima dukros pamokoms pasirinko arčiausiai namų esančią Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. „Kai nuėjome pasirašyti sutarties, man tiesiai šviesiai pasakė – už vaiką 100 Eur. Nuo kada įvardinama tiksli aukos suma? Ar nereiktų aukoti tiek, kiek išgali? – redakcijai pasakojo Laura. – Sumokėjau, niekur nedingsi, dukra labai nori lankyti šias pamokėles. Bet man vis tiek liko kartėlis dėl tokios sumos, nors girdėjau, kad, pavyzdžiui, katedroje, dar brangiau. O jei norėčiau leisti abu vaikus – iškart suma padvigubėja. Net mano tėvai, kurie į bažnyčią vaikšto dažniau nei tik per didžiąsias šventes, pasakė, kad tai lupikavimas.“
Du vaikus auginanti vilnietė neslėpė, kad ir įsipareigojimas kas savaitę vaikščioti į bažnyčią jai taip pat buvo netikėtas. „Be pamokėlių, dukra, o kadangi vienos neišleisim – vadinasi, ir mes kartu, kiekvieną sekmadienį iki pat gegužės turėsime vaikščioti į Mišias. Neiti negali, nes reikia surinkti dalyvavimą patvirtinančius antspaudėlius. Kiek pamenu savo laikus, mes tiek nevargom“, – atviravo moteris.
Svarbu ne tik aukoti, bet ir palaikyti savo vaiką
Į vilnietės nuogąstavimus sutiko atsakyti Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro vadovė Raimonda Kuklienė.
„Pinigai ir piniginiai reikalai bažnyčioje visada atrodo įtartinai, nes dvasiniai dalykai neturi būti įvertinti suma, pats sakramentas tikrai nekainuoja. Tai kodėl yra rinkliava pasirengimui sakramentams? – komentuodama kalbėjo ji. – Mes visi kažkaip naiviai įsitikinę, kad dirbantys bažnyčioje – nesvarbu, ar tai kunigas, valytoja, zakristijonas, choro vadovas, katechetas – nevalgo, nemiega ir gyvena turbūt kažkur ant suoliuko. O ir bažnyčioje elektros nėra, šildymo? Atsiprašau, kad šaržuoju, bet kalbu ne tik apie pastatą. Pirmiausia Bažnyčia yra bendruomenė pakrikštytųjų, parapija – tai jau konkrečiai tos vietos bendruomenė, kuri čia meldžiasi, švenčia, tuokiasi, vaikus krikštija. Joje verda gyvenimas: įvairaus amžiaus žmonės čia renkasi į maldos, Švento Rašto skaitymo grupeles, vyksta jaunimo susitikimai, taip pat tam tikroms amžiaus grupėms pasirengimas sakramentams.“
R. Kuklienė paaiškino, kad visa tai didžiąja dalimi ir išlaiko pačios parapijos žmonių aukos. O kiekviena parapija, pridūrė ji, veikia skirtingai ir turi skirtingas galimybes – vienoje parapijoje išlaidų išlaikymui reikia didesnių, kitoje – mažesnių.
„Kodėl turi mokėti vaikų tėvai? Nes tai jų indėlis už pasirengimą. Jei jūsų vaikas lanko būrelius ne mokykloje, tai turbūt taip pat sumokate jūs. Jei Petro ir Povilo bažnyčioje paprašė sumokėti 100 Eur, o ši suma – už visus 9 mėnesius, ir jei paskaičiuosite, kiek kainuoja vienam mėnesiui, t.y. apie 11 Eur, – tai neišsigąsite, – kvietė paskaičiuoti Bažnyčios atstovė. – Tik svarbu paminėti, kad rinkliava nėra ir negali būti kliūtis vaikui ruoštis sakramentams. Tėvai visada turi galimybę kreiptis į kleboną ir prašyti, kad auka būtų dalinai ar pilnai padengta iš parapijos lėšų.“
Dar ji pridėjo, kad lankydami Pirmosios komunijos pamokėles vaikai gauna pasiruošimui reikalingą medžiagą. Tai yra pratybų knygelė, maldynėlis bei visa kita katechezei reikalinga medžiaga, kurią paruošia katechetas. Kiekvienoje parapijoje ji gali šiek tiek skirtis, kai kur dar vaikai gauna Youcat vaikams katekizmą.
Paklausta, ar kartu su pamokėlėmis tikrai tenka kas sekmadienį lankytis šv. Mišiose ir net ne vienam vaikui, bet visai šeimai, R. Kuklienė kvietė pirmiausia savęs paklausti, kiek mes palaikome savo vaikus: „Vyskupų konferencijos gairėse yra parašyta, kad būtent tėvai yra pirmieji ir pagrindiniai savo vaiko auklėtojai. Visa šeima visais atvejais palaiko savo vaiką taip pat ir dalyvaudami šv. Mišiose. Sūnus ar dukra turėtų jaustis ne kaip, kai tėtis ar mama reikalauja eiti ten, kur patys lankytis vengia. Ar norėčiau savo vaiką išugdyti veidmainiu, tikriausiai – ne.“
Ruošiasi ne vienkartiniam reikalui
Paprašyta R. Kuklienė trumpai nupasakojo, kada vaikai paprastai pradeda ruoštis Komunijai, nuo ko pradėti ir ko iš jo šiuo metu tikimasi.
„Visų pirma vaikas turi būti bent 9 metų amžiaus. Tėvai kreipiasi į parapiją, kurioje šeima gyvena arba vykdo sakramentinį gyvenimą. Pateikdami prašymą ruoštis sakramentams, tėvai su vaikais įsipareigoja: sekmadieniais ir privalomų švenčių dienomis dalyvauti šv. Mišiose, reguliariai būti katechezės pamokėlėse ir kitose veiklose, kurias rengia parapija. Kodėl to reikia? Betgi tokios yra kataliko pareigos, nes tai jo paties dvasinis gyvenimas, pavyzdžiui, jei aš rūpinuosi savo dantimis, tai juos valau bent du kartus per dieną ir neklausiu, kodėl. Per prievartą niekas nevedamas, siekiama žmogaus sąmoningumo“, – kalbėjo ji.
Dažniausiai nauji katechetiniai metai prasideda pirmąjį spalio sekmadienį. Jie trunka apie 9 mėnesius. Lietuvos vyskupų konferencijos gairės nurodo, kad bendra programos apimtis – ne mažiau 25 susitikimų, kurie trunka nuo 1 val. iki 1,5 val.
Vaikų žinios yra vertinamos pagal du kriterijus: žinias ir dalyvavimą programoje. „Visada yra atsižvelgiama į vaikų individualius gebėjimus, troškimą tikėti, todėl labai svarbu su katechetu pasikalbėti apie savo vaiką, kaip jis jaučiasi, galbūt jam reikalinga pagalba“, – sakė R. Kuklienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad labai svarbus tėvų suvokimas, jog vaikai ruošiasi ne vienkartiniam, bet nuolatiniam krikščioniškam gyvenimui.