Lietuvoje – auksiniai žmonės
Spastinis kvadripleginis cerebrinis paralyžius, mišrus raidos sutrikimas, epilepsija „West“ sindromas ir silpnaregystė (aklumas su daliniu regos likučiu) – tai, su kuo kovoja vos trejų metukų Jokūbas. Intensyvių reabilitacijų kursai – viena labiausiai padedančių berniukui vystytis priemonių. Deja, Lietuvoje tokių kursų nėra. Vaiką bent kelis kartus per metus būtina vežti į Slovakiją. Kaip žinia, tai kainuoja. Per praėjusius metus tėvai reabilitacijoms išleido 11 tūkst. eurų. Šeimoje, kurioje auga trys maži vaikai, o dirba tik vienas vyras – tai be galo dideli pinigai. Bet Vita nenuleidžia rankų ir džiaugiasi, kad Lietuvoje yra daug, kaip ji sako, auksinių žmonių.
Moteris įkūrė paramos ir labdaros fondą „Jokūbo žingsniai“, kur sulaukia įvairios pagalbos. O kovo 1 dieną visus kviečia į ypatingą koncertą klube „Tres Baracudos Pub“ Vilniuje, kur kartu su dainininkais Stano, Liepa, Katažina ir Gražvydu Sidniausku rinks pinigėlius tolimesnei Jokūbo reabilitacijai Slovakijoje. „Labai ieškojau žmonių, kurie galėtų padėti Jokūbo gydymui. Siunčiau laiškus įmonėms, žmonėms ir gavau atsakymą, kad klubas „Tres Baracudos Pub“ sutinka surengti tokį gražų vakarą, tik man reikės surasti, kas galės muzikuoti. Tada prasidėjo kitos paieškos. Susisiekiau su Stano, jis sutiko ir pasiūlė pats paieškoti, kas gali prie jo prisijungti. Tikrai Lietuvoje yra gerų žmonių. Man ir pačiai kartais nesitiki – juk mes nepažįstami, o jie dėl mūsų stengiasi, dirba, daro ką tik gali. Nes aš pati turiu labai mažai laiko. Auginu tris mažus vaikus. Nors taip norisi padėti. Žmonės yra auksiniai“, – sakė Vita. Labdaros ir paramos renginys vyks kovo 1-ąją „Tres Baracudos Pub“ klube, 19 val. Ten pat vyks ir Jokūbėlio piešinukų aukcionas – bus galima įsigyti atvirukų, pagamintų iš pirmųjų vaiko darbelių.
Reabilitacijų nauda – didžiulė
Anot mamos, reabilitacijų Slovakijoje nauda – didžiulė. „Dvi savaitės gydymosi ADELI centre prilygsta maždaug 3-4 mėnesiams darbo Lietuvos reabilitacijose. Daktarų pastebėjimas yra toks, kiek pasieksime iki 7 metų, tokį vaiką ir turėsime. Taigi laiko neturime kiek norime. Be to, grįžus po pirmojo gydymo kurso iš Slovakijos iš medikų išgirdome, kad vaikas turi perspektyvas vaikščioti. Aš tuo net neabejojau. Ir dabar tikiu, kad tai tik laiko ir finansinis klausimas“, – pasakojo Vita. Po pirmojo išvykimo į ADELI centrą Jokūbas pradėjo greitai ir gražiai ropoti. Po antrojo – pradėjo stotis, sutvirtėjo kūnas. Po trečiojo – išstovi jau kur kas ilgiau. Atsistojęs bando dėti vieną–tris žingsnius savarankiškai. Kur kas labiau domisi aplinka, reaguoja į prašymus.
„Vaikui, turinčiam Cerebrinio paralyžiaus diagnozę ypač svarbu yra sportuoti, mankštintis kiekvieną dieną. Kai sparčiai auga organizmas, dėl spastikos galimi sausgyslių sutrumpėjimai, dėl to prireikia operacijų. Tikiuosi, išvengę to iki šiol ir toliau sugebėsime padaryti taip, kad intensyvių užsiėmimų pagalba užkirsime kelią sausgyslių trumpėjimui“, – pasakojo mama.
Lietuvoje kineziterapija trunka vos pusvalandį. Net ir patys medikai sutinka, kad tiek yra per mažai. „Ką mes gauname užsienyje? Po dvi valandas intensyvios terapijos. Vaikas sutvarstomas, padaromis specialūs įtvarai pagal jį, kad jis jaustų savo kūną. Mankšta vyksta apie dvi valandas, masažas – apie pusantros. Jis visas pilnai išminkomas, paskui daromos atpalaiduojamos „Bioptron“ procedūros, nes raumenys po tokių intensyvių mankštų labai skauda. Su vaiku dirba du-trys žmonės. Viskas vyksta visai kitaip. Tuomet ir matosi rezultatai“, – pasakojo Vita.
Ji pati šiuo metu nedirba, todėl vienintelis šeimos pinigų šaltinis – vyras. „Auginame tris vaikučius. Reikia ne tik procedūrų, bet ir maisto, rūbų, vaistų, sauskelnių. Aš buvau pasiėmusi trims metams vaiko priežiūros atostogas ir labai tikėjausi, kad nuo rugsėjo išleisiu vaikučius į darželį, o šių metų sausį grįšiu į darbą. Kad vaikučiai spės priprasti prie darželio. Deja, taip neišėjo. Vienas suserga, paskui – kitas, tada – trečias... Taigi išėjau iš darbo. Labai sudėtinga. Koks vadovas mane norės laikyti, jei daugiau nei pusę metų aš praleidžiu namuose? Labai tikiuosi, kad kitąmet gal pavyks, gal bus lengviau, vaikai prasirgs ir tada galėsiu susirasti naują darbą“, – svarstė moteris.
Jokūbu rūpinasi ir brolis su sese
Nenuleisti rankų jai padeda sūnaus pasiekimai. „Iš vaiko semiuosi įkvėpimo. Kai matai, kaip jis stengiasi, negali sustoti. Jo pažanga yra akivaizdi, jis nori eiti, įsistveria ir veda tave... Tikrai neįmanoma sustoti“, – sakė Vita.
Ji džiaugiasi, kad Jokūbas yra guvus ir judrus vaikas, nenustygsta vietoje. „Jam reikia eiti. Nors ir silpnaregis, jis labai domisi aplinka – žiūrėk brolis su sese nubėgo kažkur žaisti, ir jam reikia ten pat. Atsisėdo ant kelių, ir jam reikia. Jo raida pradėjo sparčiau vystytis. Jei dabar ko nors paprašai, jis ir vykdo. Jis tobulėja, tik reikia nesustoti“, – pasakojo mama. Šiuo metu ji intensyviai dirba ir su Jokūbo kalbos raida. Jis klausosi specialios muzikos, vibracijų per ausines, smegenims yra duodami tam tikri impulsai ir tokiu būdu padedama suvokti tikruosius garsus. Būtent tokiu principu gerai suvokus garsą, vaikai pradeda patys tą garsą ištransliuoti. „Dabar jis sugeba ištarti: mamama, dedede, bababa, bet tai nėra tikslingi žodžiai. Bet kokiu atveju tokių garsų išleidimas jau yra neblogai. Nes po epilepsijos priepuolio buvo nustojęs išvis leisti garsus, dabar pradėjo. Laimei, daugiau epilepsijos priepolių nepasikartojo. Galime tobulėti toliau“, – šypsojosi Vita.
Ji džiaugėsi, kad su Jokūbu puikiai sutaria ir brolis su sese. „Jie, matyt, dar nelabai supranta, kad broliui yra sunkiau. Nors mes ir aiškiname, kad reikia jį globoti, mylėti, padėti. Bet ryšys tarp jų yra, jei Jokūbas suverkia, tuoj kuris nors pribėgs paglostys, paguos, kokį kąsnelį į burnytę įdės. Rūpinasi. Jei Jokūbas ant kokios kėdės bando lipti, sako: ne, nelipk. Kviečia mane. Gražus ryšys. Aišku ir pavydi kartu, nes daug dėmesio tenka skirti Jokūbui, nuo jo neįmanoma nusukti akių. Jis lipa, griūna, reikia saugoti“, – pasakojo Vita.
Ji įsitikinusi, kad su gerų žmonių pagalba Jokūbui pavyks pasiekti savo svajonę ir pradėti savarankiškai vaikščioti.
Palaikyti Jokūbą galite ir jūs – paramos rekvizitai:
SEB banko kodas 70440 SWIFT kodas CBVILT2X LT74 7044 0600 0826 6464
Paypal: vita.leipi@gmail.com
Taip pat galite skirti savo 2proc. GPM.
