Vienas dalykas vis tiek paeis
Dviejų dukrų mama Julija Žižė prieš gimstant pirmagimei Lėjai, turėjo savo prekinį ženklą, kurį vystė trejus metus. Praėjus pusmečiui po gimdymo ji nutarė viską mesti. Kaip pati sako, suprato, kad to nebenori. Tada kilo milijonas naujų idėjų, bet šias turėjo patikrinti laikas. „Nesakau, kad verslas negali gimti iš meilės arba iš pomėgio be didelių investicijų. Svarbu, kad tau būtų gera. Gimus antrai dukrai man kilo verslo idėja, bet ne itin sėkminga – likau skolinga lizingui apie 10 tūkst. eurų, kuriuos neseniai baigiau išsimokėti“, – pasakojo J.Žižė.
Paklausta, ar darbui skiria tik tas kelias valandas per dieną, kai vaikai miega, ar dirba ir jiems sukinėjantis aplinkui, moteris teigė mokanti prisitaikyti, tik svarbu riboti laiką, praleidžiamą naršant telefone – geriau tas minutes, anot jos, skirti vaikams. „Prisipažinsiu – mūsiškės mergaitės vis dar užsimigdo kartu su mumis ir man visai ne gėda to pasakyti, nes tai yra kokybiškas laikas su jomis. Pusę valandos būname apsikabinę ir prisiglaudę. O visi kaimynai mums sako, kad reikia vaikus paguldyti devintą valandą ir pasėdėti terasoje. Mums nereikia to, anksčiau ar vėliau jos vis tiek miegos savo lovose“, – šypsojosi Julija.
Daugelyje sričių save išbandžiusi moteris kitoms pataria nebijoti ir neužsisėdėti vienoje veikloje. „Aš visada mėgau veikti labai daug ką, vieną dieną aš interjerą dekoruoju, kitą – rūbus kuriu, trečią – šventes organizuoja, ketvirtą – dainuoju. Visada dėl to jausdavausi nevisavertė, nes žmonės į mane žiūrėdavo nerimtai. O mano vyras kartą pasakė: baik save graužti, daryk viską ir vienas dalykas tikrai paeis“, – juokėsi dviejų vaikų mama.
Paskui vaikus nelaksto su telefonu
Motiejaus ir Meilės mama, influenserė Ieva Mackevičienė pirmuosius savo motinystės metus šiandien jau prisimena su šypsena. Tiesa, anuomet šypsenos jai tai nekėlė. „Motiejui buvo viskas, kas tik rašoma knygose, kad gali būti vaikui. Jam buvo beprotiški diegliai, po to pradėjo dygti dantys. Todėl kai manęs klausia, kaip aš prisimenu pirmus metus – aš jų neprisimenu. Aš neįsivaizduoju, po kiek valandų mes miegodavome. Todėl ir ta verslo idėja gimė iš neišsimiegojimo. Ieškojau, kaip save išgelbėti. Turėjau tokio paties likimo draugę. Kai vaikams sukako vieneri, sugalvojome, kad mums reikia sportuoti. Kadangi vyrai dirba iš ryto, mes atsikeldavome 6 ryto ir iki 8 sportuodavome. Sumanėme, kad reikia imtis kažkokios veiklos. Neturėjome jokių svajonių. Nutarėme siūti vaikiškus drabužius, kad mama, tėtis ir vaikai turėtų vienodą aprangą“, – pasakojo Ieva.
Šis verslas klestėjo 4 metus ir, kai gimė antrasis vaikas, ji suprato, norinti atsiriboti. „Atsirado moteris, kuri norėjo šio verslo labiau nei mudvi. Mes jai jį perleidome, o aš sugrįžau į universiteto suolą ir šiuo metu studijuoju anglų kalba marketingo magistrą“, – pasakojo žinoma moteris.
Dukros gimimas pakeitė ne tik veiklą, bet ir požiūrį. „Kai gimė mano Meilė, prižadėjau sau, kad niekada gyvenime nevogsiu savo kaip mamos laiko iš savo vaikų. Ir nors mano pagrindinės pajamos yra iš socialinių tinklų, stengiuosi namuose labai mažai būti su telefonu. Jei mano vaikas valgo, jei mes žaidžiame, gerbdama jį, nelakstysiu paskui su telefonu“, – teigė Ieva.
Mama, kuri vis dar mokosi
„MailerLite“ rinkodaros vadovė Ilma Nausėdaitė dar prieš nėštumą įkūrė meno klubą su mintimi, kad būti vien tik mama ji nenorės. Tiesa, ji padarė klaidą, kuri lėmė, jog atsidėti motinystei ji negalėjo. „Pasiėmiau individualią veiklą ir paaiškėjo, kad iš valstybės negausiu jokios vaiko priežiūros išmokos. Taigi teko tęsti pradėtą darbą. Dabar džiaugiuosi, kad neturėjau galimybės pabėgti. Visada dirbau. Mokiausi nuotoliniu būdu. Pakeičiau daug sričių“, – pasakojo vieną vaiką auginanti moteris.
Vienas didžiausių jos motyvatorių – jos sūnus. „Šalia yra žmogus, kuris į tave žiūri ir ima pavyzdį. Aš noriu, kad jis manimi didžiuotųsi. Tiesa, kartais jaučiuosi bloga mama. Pavyzdžiui, neseniai mėnesį mokiausi nuotoliniu būdu. Nuo 20 valandos pasakydavau savo vaikui „labanaktis“ ir susitikdavome tik kitą dieną, kai jis grįždavo iš mokyklos. Bet tos valandos nuo 17 iki 20 būdavo skiriamos tik jam ir aš džiaugiausi, kad pagaliau galėjau įrodyti, kad žmonės mokosi visą gyvenimą, o ne tik mokykloje. Jis sakė, kad esu vienintelė mama, kuri vis dar mokosi“, – šypsojosi Ilma.