Plataus masto vaiko teisių apsaugos reformos pradžią paskatino 2017 metais šalį sukrėtusi keturmečio Matuko nužudymo istorija. Tačiau tais metais mažametis buvo ne vienintelis nuo smurto artimoje aplinkoje žuvęs vaikas. Iš viso 2017 metais tėvai ar įtėviai nužudė 6 vaikus. Tokius duomenis fiksavo Valstybės duomenų agentūra.
Vaikų mirtys artimoje aplinkoje
Duomenų, kiek vaikų kasmet žūdavo nuo savo artimųjų rankos, iki šios reformos pradžios, nėra. Statistika iki 2017-ųjų fiksuodavo tik bendrai vaikų patirtas smurtines mirtis. Todėl atsakyti į klausimą, ar reforma yra veiksminga ir efektyviai padeda mažinti smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje, nėra paprasta. Visgi, pabandykime panagrinėti surinktą statistiką ir už vaikų teisių apsaugą atsakingų institucijų atstovų komentarus.
2017 m. sausio 27-osios rytą Kauno klinikose mirė žiauriai savo motinos ir jos sugyventinio sumuštas 4 metų berniukas. Vaikas į ligoninę dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini iš jų – suduoti į galvą. Turima duomenų, kad vaikas prieš mirtį muštas tris paras.
Už Matuko nužudymą Kauno apygardos teismas vaiko motinai ir jos sugyventiniui skyrė atitinkamai 16 ir 19 metų laisvės atėmimo bausmę.
2017 m. LR Seimas, praėjus kelioms savaitėms po nusikaltimo, uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymą.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos tuomečio Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio iniciatyva pradėtos vadinti „Matuko reforma“.
Keturmečio Mato istorija padėjo tašką valstybės požiūryje į smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje. Vaiko auklėjimas diržu, vadinama „beržine koše“, tapo draudžiamas įstatymų, o už tokių metodų taikymą tėvams ėmė grėsti baudžiamoji atsakomybė bei vaiko paėmimas iš šeimos. Įvedus sugriežtintas priemones, galimai valstybei pavyko kasmet išgelbėti bent po kelias vaikų gyvybes.
Pokyčiui ištirti trūksta duomenų
Paprašius ankstesnių metų duomenų, kiek vaikų buvo nužudyta artimoje aplinkoje 2013–2016 metais, Valstybės duomenų agentūros viešųjų ryšių skyriaus atstovė Birutė Stolytė atsiuntė duomenų lenteles, kuriose ties minėtais metais – tuščios grafos. Pabandžius pasitikslinti, ar gali taip būti, kad tais metais nebuvo artimųjų nužudytų vaikų, B. Stolytė pradžioje sakė, kad nebuvo, tačiau vėliau pripažino, kad greičiausiai neturima susistemintų duomenų.
Į prašymą pateikti vaikų smurtinių mirčių artimoje aplinkoje duomenis Lietuvos policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis nesureagavo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba duomenis apie vaikus kaupia tik nuo 2018 m. liepos 1 d.
Tad iki 2017 metų apie artimoje aplinkoje nužudytus vaikus galima kalbėti tik analizuojant žiniasklaidoje pasirodžiusias publikacijas. 2016 metais Kėdainių rajone tėvas į šulinį sumetė savo du mažamečius vaikus – 2 metų berniuką ir kelių mėnesių mergaitę. Abu vaikai neišgyveno. Kiek anksčiau Lietuvą sukrėtė ir dar viena kraupi vaikžudystės istorija – 2007 metais Kelmės rajone motina nužudė savo septynerių ir dvylikos metų sūnus. Vaikai rasti negyvi upėje.
„Kodėl sistema nepabandė susirinkti mirtinų atvejų prieš vaikus artimoje aplinkoje skaičių iki 2017 metų, juk tai svarbu, norint įsivertinti, ar reforma veikia ir mums pavyksta užkardyti tokias vaikų mirtis?“ – paklausėme prie reformos ištakų stovėjusios Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės.
„Duomenys apie vaikus yra labai sudėtingi, jų yra daug, jie kaupiami. Kiekvieną mėnesį gaunu ataskaitas, kuriose duomenys pagal tam tikrą tvarką kaupiami nuo 2018 m. liepos 1 dienos. Tačiau iš esmės jūs teisingai pataikėte, kad duomenų turime daug, tačiau jie kaupiami skirtinguose registruose, todėl negalime atlikti rimtų analizių. Šiuo metu kaip tik baigiama kurti vieninga duombazė, kuri leis tai daryti ateityje“, – sako V. Augienė.
Kad susistemintų duomenų, rodančių, kokie buvo smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje mastai iki reformos, neneigia ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė. Jos teigimu, iki sukuriant vieningą tarnybos sistemą, visose 60-yje savivaldybių veikę vaiko teisių apsaugos skyriai turėjo savo skaičiavimo metodikas ir kiekvienas skaičiavo statistiką savaip, todėl susidaryti statistinį smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje vaizdą – nebeįmanoma.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė savo 2023 m. ataskaitoje pirmu numeriu įvardijo poreikį „plėsti statistinių duomenų apie vaikus rinkimo apimtis“ bei užtikrinti „šių duomenų prieinamumą bei pakankamumą“. Kontrolierė nurodė, kad būtina vertinti duomenis, „kurie yra reikšmingi išsamiai ir visapusiškai vaikų padėties analizei ir leidžia laiku identifikuoti problemas bei numato tinkamas jų sprendimo priemones“. Tiesa, jos nurodymai – tik rekomendacinio pobūdžio.