Biologinis laikrodis tiksi ir vyrams. Kokios rizikos gresia tapus tėvu 30-ies, 40-ies ir 50-ies?

Legendiniai Holivudo aktoriai Robertas De Niro (79 metai) ir Alas Pacino (83 metai) kaip reikiant visus nustebino – visai neseniai susilaukė vaikų. Gali pasirodyti, kad vyrams biologinis laikrodis neturi jokios reikšmės (na, jeigu ir turi, tai tikrai ne tokią didelę kaip moterims), bet ar taip yra iš tikrųjų?

Taip, amžius turi įtakos vyrų vaisingumui, netgi gali lemti persileidimą, o galiausiai – ir vaiko sveikatą.

Tyrimai, kokią įtaką amžius turi moterų nevaisingumui ir nėštumo komplikacijoms, atliekami jau seniai. Daug mažiau dėmesio mokslininkai skiria aiškindamiesi, kaip, bėgant metams, prastėja vyrų reprodukcinės galimybės.

Be to, mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės, kokio amžiaus vyrai jau laikomi „brandžiais“. Kalbant apie moteris, viskas akivaizdu: šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad moterų vaisingumas pradeda drastiškai mažėti jau nuo 27 metų. Peržengus 30 metų ribą, jis kas metai pablogėja 5 proc. Nepaisant to, susikoncentravus tik į tai, kokie veiksniai ir kokiame amžiuje lemia moterų vaisingumą, galima be reikalo pamiršti, kad svarbus ir atžalos norinčio vyro amžius.

Svarbu: reprodukcinę funkciją užtikrina moteriškų ir vyriškų reprodukcinių organų sąveika. Norint pastoti, mylėtis reikia vaisingomis dienomis – kai vyksta ovuliacija ir atsiskiria subrendusi kiaušialąstė, lytiniuose takuose ji sutinka daug kokybiškų, judrių spermatozoidų, paskui kiaušialąstei pavyksta prasiskverbti į kiaušintakį, tada apvaisintas embrionas sklandžiai perkeliamas į gimdos ertmę ir įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tai reiškia, kad nevaisingumą kelia tiek moters, tiek vyro reprodukcinė sveikata, arba abejų sąveika. Ir tai dar ne viskas: neretai nevaisingumą sukeliantys veiksniai tiesiogiai susiję ir su vaiko susilaukti norinčios poros amžiumi.