Kai kurioms moterims atrodo, kad cezario pjūvis yra tik apgailėtina ir vargana natūralaus gimdymo alternatyva, tačiau iš tikro ši operacija turi pliusų, rašo healthline.com.
Aišku, ją rinktis reikia tik tada, jeigu kitaip susilaukti kūdikio, akivaizdu, neišeis, perspėja ekspertai.
Žurnale „PLOS Medicine“ aprašyto tyrimo išvadose teigiama, kad moterims, kurioms atliekamas cezario pjūvis, kyla mažesnė šlapimo nelaikymo ir dubens organų prolapso (iškritimo) grėsmė, nei toms, kurios pagimdo pačios.
Škotijos Edinburgo universitete dirbanti mokslininkė Sarah Stock, kurios specializacija – priešlaikinio gimdymo ypatumai, kartu su kolegomis apibendrino veną atsitiktine imtimi pagrįstą kontrolinį tyrimą ir 79 kohortinius tyrimus, kuriuos atliekant iš viso buvo stebima beveik 30 mln. moterų.
Mokslininkai atkreipė dėmesį į ilgalaikes pasekmes, pasireiškusias po cezario pjūvio ir natūralaus gimdymo.
Netruko paaiškėti, kad atliekant operaciją gimę vaikai patenka į didesnės astmos (iki 12 metų) ir nutukimo (iki 5 metų) rizikos grupę, palyginti su tais, kurie pasaulį išvysta natūraliai.
Kad šios tendencijos priežastis – cezario pjūvis, nei S. Stock, nei kiti mokslininkai iš jos komandos kategoriškai netvirtina. Be to, jie niekaip neklasifikavo duomenų, t. y. neskirstė jų į planuotų ir skubos tvarka atliktų cezario pjūvio operacijų atvejus.
Cezario pjūvio keliama rizika ir teikiami pranašumai
Cezario pjūvis turi kelis sąlyginius pranašumus, teigia akušeris-ginekologas Neilas S. Seligmanas iš Niujorko valstijos Ročesterio universiteto.
Dažniausiai cezario pjūvio operacijos atliekamos 39-tą nėštumo savaitę, todėl tuoj po gimimo gydytojai žino, ar kūdikį būtina operuoti dėl kokių nors problemų, tokių kaip įgimta širdies yda.
Planuoto cezario pjūvio atveju tenka kalbėti apie mažesnę gimdymo komplikacijų, tokių kaip asfiksija (deguonies badas), pečių distocija ir lūžiai, riziką, teigia N. S. Seligmanas.
Dėl to, ar cezario pjūvis apsaugo nuo komplikacijų dubens dugno srityje (tokių kaip organų prolapsas arba šlapimo nelaikymas), medikų nuomonės skiriasi. Visgi jei moteriai dar prieš nėštumą buvo atlikta operacija dėl šlapimo nelaikymo, cezario pjūvis gali būti rekomenduotinas siekiant, kad trauma nepasikartotų.
Vis tik cezario pjūvis kelia ir tam tikrą riziką, ypač jeigu nėštumas nėra paskutinis.
Vardijant cezario pjūvio nulemtas komplikacijas minimi vėlesni persileidimai ir placentos pirmeiga (patologija, kai placenta tvirtinasi prie apatinio gimdos segmento ir dengia gimdos kaklelio viršutinę dalį).
Per cezario pjūvį kūdikių susilaukusioms moterims kyla didesnė tikimybė patirti tokias komplikacijas kaip placentos įaugimas (pernelyg stiprus placentos prisitvirtinimas prie gimdos sienos) ir placentos atšokimas (atsiskyrimas nuo gimdos sienos prieš kūdikio gimimą).
Placentos įaugimo atveju po gimdymo tenka atlikti histerektomiją, nurodo N. S. Seligmanas.
Yra ir dar viena retai pasitaikanti komplikacija – nėštumas gimdos rande (randinis nėštumas). Tai tokio tipo negimdinis nėštumas, kuris ima formuotis po atlikto cezario pjūvio likusiame rande.
Dėl operacijos palikto rando vėlesni gimdymai gali būti sudėtingesni, kadangi didėja žarnų ir šlapimo pūslės traumavimo, taip pat gausaus kraujavimo rizika.
Cezario pjūviai populiarėja
Žvelgiant į pasaulinę statistiką, tenka konstatuoti, kad cezario pjūvio operacijų, ypač tokių, kurios nėra mediciniškai būtinos, padaugėjo.
Jungtinėse Valstijose cezario pjūvis atliekamas maždaug vieno iš trijų gimdymų atveju. Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) pateikta informacija, 1970 m. operacijas patyrė 5 proc. visų gimdyvių, 1996 m. jų skaičius išaugo iki 20 proc., o 2015 m. jau pasiekė 32 proc.
„Cezario pjūvis nepagrįstai laikomas visiškai saugiu. Kartais net manoma, kad jis nekelia jokios rizikos. Deja, tai rimta pilvo srities operacija, kurią tikrai gali lydėti komplikacijos, – perspėjo N. S. Seligmanas. – Daugelio komplikacijų rizika, laimei, yra maža, bet jos vis tiek tikėtinos, be to, turinčios pasekmių, iš kurių galima paminėti sunkumus maitinant krūtimi, negebėjimą užmegzti ryšio su kūdikiu, pogimdyminę depresiją ir kt.“
„Gimdoje padarytos žaizdos panaikinti neįmanoma, – priduria akušeris-ginekologas. – Tai visada bus ta aplinkybė, į kurią teks atsižvelgti per būsimus nėštumus, todėl sprendimas imtis skalpelio turi būti gerai apmąstytas ir gydytojo, ir pacientės.“
Remiantis vienu neseniai atliktu tyrimu, operacijos pjūvio ilgis yra susijęs su skausmu po gimdymo.
Pristatyto tyrimo išvadose nurodoma, kad optimalus pjūvio ilgis yra 11,5–16,5 cm.