Pasak gydytojo, daugelis moterų teiraujasi, ar gali padėti pastoti vaisingų dienų skaičiavimas ir kaip tai daryti. Vaisingoms dienoms, artėjančiai ovuliacijai, o taip pat ir tiksliai ovuliacijos datai nustatyti yra naudojama keletas metodų – bazinės kūno temperatūros matavimas, makšties išskyrų, gimdos kaklelio gleivių stebėjimas, rašoma pranešime spaudai. Vaisingas dienas galima nustatyti ir ovuliacijos testų ar ultragarso pagalba. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad sėkmingam pastojimui ne mažiau nei vaisingų dienų skaičiavimas, svarbūs reguliarūs lytiniai santykiai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius vaisingomis dienomis, tikimybę pastoti netgi mažina. Kai pradedama skaičiuoti, planuoti lytinius santykius, kyla įtampa, kuri ne tik neigiamai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą, bet ir atsiliepia poros, planuojančios vaikutį, santykiams. Patirtis rodo, kad greičiausiai pastoja tos poros, kurios neskaičiuoja, neplanuoja lytinių santykių, o tiesiog mylisi reguliariai kas 2-3 dienas.
Kažkada buvo klaidingai tikima, kad dažni lytiniai santykiai gali išeikvoti spermos atsargas ir vyras tada gali tapti nevaisingas ar net lytiškai nepajėgus. Šiuolaikinis medicinos mokslas paneigė šią teoriją. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau blogina. Tuo tarpu reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti. „Siekiant susilaukti kūdikio mylėtis reikia su meile ir malonumu, bei taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų temperamentas ir sveikatos būklė“, – pataria gydytojas.
Specialisto teigimu, pasitaiko ir tokių atvejų, kai moteris, ilgai negalėdama pastoti, mėgina keisti partnerį. „Iš tiesų, lytinio partnerio pakeitimas dar ne taip seniai buvo vienas pagrindinių nevaisingumo gydymo metodų. Tačiau šiais laikais patarčiau kreiptis į specialistus ir išsiaiškinti, kokios bėdos trukdo pastoti. Būtina išsitirti abiems su partneriu, nes ir moteris, ir vyras gali turėti vienokių ar kitokių kūdikio susilaukti neleidžiančių problemų“, – aiškina nevaisingumo gydymo specialistas.
T. Lūžos teigimu, vienas pirmųjų žingsnių aiškinantis priežastis, dėl kurių moteris negali pastoti, turėtų būti jos partnerio spermos tyrimas. Gydytojas pripažįsta, kad kai kurie vyrai vis dar mano, kad pastojimas – moterų reikalas, todėl jos, o ne jie, turi tirtis. Tai – egoistiška, moteris traumuojanti nuostata, tačiau vyrams kartais būna labai sunku pripažinti, jog nesusilaukia palikuonio dėl jų pačių organizme vykstančių pokyčių. Ypatingai, kai vyras su viena moterimi jau turi vaiką, o kita niekaip negali pastoti. Atrodo, savaime suprantama, kad tai – moters problema, tačiau tokia išvada yra skubota. Gyvenime viskas keičiasi ir kartais ne į tą pusę kurią norėtume. Gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, stresas, persirgtos ligos ar amžius gali turėti lemiamos įtakos spermos kokybei.
Antras žingsnis – visapusiškas moters reprodukcinių organų ištyrimas, siekiant įvertinti gimdos ertmę, mažojo dubens organus, kiaušides, kiaušintakius, patikrinti praeinamumą ir pan. Remiantis rezultatais, pateikiamas atsakymas dėl nustatytos patologijos ar sutrikimų ir jų koregavimo poreikio.
Dažnai moterims trukdo pastoti tokios priežastys kaip patologiškai pakitę ir nepratekami kiaušintakiai, vadinamoji gimdos ertmės patologija: dėl įvairių priežasčių atsiradusios sąaugos, polipai, miomos, dviguba gimda ar kitos jos vystymosi anomalijos, kiaušidžių cistos, endometriozė. Šios problemos sėkmingai sprendžiamos moters sveikatą tausojančios minimaliai invazyvios chirurgijos pagalba.
Neretai moterys klausia, ar nepastojimo priežastis gali būti moters vartoti hormoniniai kontraceptikai. Pasak gydytojo, hormoninė kontracepcija tikrai neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei būsimam nėštumui, nei būsimo kūdikio sveikatai. Priešingai, hormoninė kontracepcija mažina kai kurių ligų, kurios dažnai sukelia nevaisingumą, pvz., endometriozės, negimdinio nėštumo, dubens uždegiminių ligų riziką. O esant tam tikriems ciklo sutrikimams, nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmus šešis ciklus kaip tik yra didžiausia tikimybė pastoti.
Dar vienas daugeliui rūpimas klausimas, ar nevaisingumą gali paskatinti nėštumo nutraukimas. Gydytojo teigimu, kvalifikuoto specialisto atliktas nėštumo nutraukimas jokio pavojaus naujam nėštumui nesukelia, išskyrus tuos retus atvejus, kai nėštumo nutraukimo operacija komplikuojasi, pavyzdžiui, vidinių lytinių organų uždegimu, gimdos gleivinės ar gimdos sienelės pažeidimu ir pan. „Tinkamai atliktas nėštumo nutraukimas nepadidina nei nevaisingumo, nei persileidimo, nei vaisiaus apsigimimų tikimybės. Tačiau nėštumo planavimas turi didelę įtaką kūdikio sveikatai“, – pabrėžia Tomas Lūža.
Planuojant šeimos pagausėjimą, pasak gydytojo, svarbu atsisakyti žalingų įpročių, moteriai pasitikrinti pas ginekologą, pažiūrėti ar kiaušidėse ir gimdoje nėra kokių nors infekcijų ar darinių, pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bent mėnesį arba ilgiau iki pastojimo ir bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteriai vartojant folio rūgštį, iki 70 proc. sumažėja nervinio vamzdelio apsigimimų, t. y. galvos kaulų, stuburo kaulų bei centrinės nervų sistemos apsigimimų rizika. Taip pat labai svarbūs vitaminas D, mikroelementai: geležis, kalis, magnis, kalcis.
Pasak T. Lūžos, nors apie tai daug rašoma ir kalbama, vis dar dažnai teiraujamasi, kada reikėtų kreiptis į nevaisingumo specialistus. Jis primena, kad rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytojais, jei moteriai nepavyksta pastoti per vienerius metus, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių. Tačiau vyresnėms nei trisdešimt penkerių metų moterims, taip pat sirgusioms lytinių organų uždegimais, patyrusioms kiaušidžių veiklos, ovuliacijos sutrikimus, persileidimą, negimdinį nėštumą, nėštumo nutraukimą, chemoterapinį ar spindulinį gydymą, rekomenduojama nedelsti ir jau po pusmečio, nepavykus pastoti, kreiptis dėl nevaisingumo priežasčių diagnostikos. Anksčiau rekomenduojama kreiptis ir tais atvejais, kai jau yra žinomi, trukdantys moteriai pastoti sutrikimai, tokie kaip vyro spermos pakitimai ir pan.
„Svarbu žinoti, kad kreiptis dėl nevaisingumo priežasčių išaiškinimo turi abu partneriai, jų ištyrimas pradedamas vienu metu“, – dar kartą pabrėžia nevaisingumo gydymo specialistas.
Į klausimą, kada geriausia planuoti šeimos pagausėjimą, T. Lūža atsako, kad atidėlioti vaiko planavimą vyresniam amžiui tikrai nepatartų. „Net naudojant pagalbinio apvaisinimo procedūras, tikimybė pastoti moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų – jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims – tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų. Kūdikį planuoti rekomenduojama iki 30-ties metų, nes tada yra didžiausios galimybės pastoti“, – pataria patyręs nevaisingumo gydymo specialistas.
Akušerio ginekologo teigimu, nemažiau svarbus veiksnys, gydant nevaisingumą ir norint susilaukti palikuonių, yra laikas. Apmaudu, kai konsultuotis atvyksta poros, kurios sugaišo daugybę metų svarstymams, paviršutiniškiems neefektyviems tyrimams ir nepasiekė lauktų rezultatų. Jei pastoti vis dėlto nepavyksta, nereikėtų užsiimti savigyda ir bijoti kreiptis į specialistus, nes tik jie gali padėti tiksliai nustatyti nepastojimo priežastį. „Profesionalus nevaisingumo priežasčių ištyrimas yra minimaliai intervencinis, tačiau suteikia labai daug informacijos ir pateikia aiškius atsakymus, reikalingus ir medikams, ir pacientams, norint sėkmingai planuoti pastojimą. Beveik visos ligos pagydomos diagnozavus jas laiku ir gydant tinkamai. Remiantis statistika, medikamentinis ir chirurginis gydymas padeda net 85-90 proc. nevaisingų porų“, – teigia gydytojas.
„Gydytojų kvalifikacija šiuo metu labai išaugusi, nevaisingumo gydymo komponentai bei metodai, kuriuos dabar naudoja medikai, ženkliai patobulėję ir kuo pora anksčiau kreipsis, tuo galimybė susilaukti kūdikio bus didesnė “, – baigdamas pokalbį apibendrina gydytojas Tomas Lūža.