„Nevaisingumas yra tikrai dažna problema. Tačiau, nors manoma, kad tokių porų su metais daugėja, aš noriu atkreipti dėmesį ir į kitą pusę – vis daugiau žmonių išsilaisvina iš visuomenėje įsigalėjusių stigmų ir išdrįsta kreiptis pagalbos. Dėl to ir gali susidaryti įspūdis, kad tokių žmonių vis daugiau“, – kalba T. Lūža.
Gydytojas pateikia trumpus ir aiškius atsakymus į dažniausiai apie nevaisingumą kylančius klausimus.
Kas yra nevaisingumas?
Nevaisinga pora laikoma, jeigu būdama sveika ir turėdama reguliarius lytinius santykius bei nesisaugodama nėštumo nepastoja per metus. Maždaug 80 proc. porų pastoja per pirmus dvylika mėnesių, iš likusių 20 proc. dar 80 proc. pastoja per antrus metus.
Jei nepastojant į gydytojus kreipiamasi po metų, tuomet pora tiriama ir ieškoma nevaisingumo priežasčių. Jei poros kreipiasi anksčiau, nevaisingumas nediagnozuojamas – su tokiais pacientais aptariama, kad pastojimui reikia laiko.
Anksčiau nevaisingumą galima diagnozuoti esant išskirtinėms indikacijoms, pavyzdžiui, jei moteriai labai nereguliarios mėnesinės arba jų išvis nėra, jei kuris nors iš partnerių yra turėjęs operacijų ar tam tikrų uždegimų, taip pat, jei buvo taikytas onkologinių ligų gydymas. Tuomet tikrai nereiktų laukti ir į gydytojus kreiptis anksčiau. Jeigu tokių dalykų nėra, tuomet galima ramiai laukti metus.
Kokios nevaisingumo priežastys?
Apytiksliai paskaičiuota, kad maždaug po 30 proc. problemų dėl nevaisingumo tenka tiek moterims, tiek vyrams, dar tiek pat tenka ir abiem partneriams kartu.
Dažniausios priežastys – ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių problemos sutrikimai ir spermos patologijos. Visi šie sutrikimai yra gydomi, tik skirtingais būdais. Apskritai didžioji dalis nevaidingumo atvejų yra pagydomi – ar medikamentiniu, ar chirurginiu būdu, gali būti pasitelktos ir dirbtinio apvaisinimo procedūros.
Kokie yra nevaisingumo simptomai?
Be nevaisingo dvylikos mėnesių termino, kiti pagrindiniai simptomai yra nereguliarios mėnesinės, skausmai pilvo apačioje, gimdos ir kiaušidžių uždegimai. Tai gali sukelti tam tikrus kiaušintakių arba pilvaplėvės sutrikimus.
Kitų specifinių požymių išskirti negalima – aiškios kitų problemų simptomatikos nėra. Todėl dažniausiai poros gyvena normalų lytinį gyvenimą, nė neįtardamos, kad gali būti nevaisingi.
Kada derėtų kreiptis į specialistus?
Jei yra tam tikrų žinomų indikacijų, delsti nereikėtų, tačiau esant normalioms aplinkybėms neverta ir skubėti – per pirmuosius du mėnesius pastoja vos 15 proc. porų. Taigi į specialistus rekomenduojama kreiptis, jei sveika pora nesisaugodama nepastoja per dvylika mėnesių, taip pat, jei yra nereguliarios mėnesinės arba moteriai yra daugiau nei 35 metai, ji yra turėjusi operacijų pilvo ertmėje arba kokių nors uždegimų – tokiais atvejais reiktų kreiptis ir tyrimą pradėti anksčiau.
Ar amžius turi reikšmės pastojimui?
Taip, ypač moterų. Moters amžius yra svarbus ne tik dėl to, kad su metais daugėja chromosominių ir genetinių bei pačios moters organizmo ligų, tokių kaip endometriozė ar kt., bet ir dėl to, kad mažėja kiaušidžių rezervas – potencialas pagaminti kiaušialąstę. Ta tikimybė mąžta su amžiumi, ypač drastiškai ji pradeda mažėti po 35 metų.
Vyrams tokios apibrėžtos ribos nėra. Tačiau, žinoma, jiems su amžiumi taip pat daugėja problemų. Dažniausia jų – spermos patologijos.
Kokie nevaisingumo tyrimai atliekami?
Nevaisingumo tyrimai pirmiausia pradedami nuo moters sveikatos istorijos peržiūrėjimo – įvertinamas mėnesinių ciklas ir turėtos operacijos, atliekamas ultragarso ir hormoninis tyrimai. Trumpai aptariami galimi rizikos veiksniai, žalingi įpročiai, gyvenimo ir darbo aplinkybės, kurios galėtų turėti kokių nors kenksmingų veiksnių.
Taip pat rekomenduojama atlikti spermos tyrimą. Dar prieš jį arba jei ištyrus randami kokie nors pakitimai, rekomenduojama urologų konsultacija, per kurią ultragarsu įvertinami lytiniai organai, patikrinama, ar nėra pakitimų čia.
Jei viskas gerai arba įtariama, kad yra buvę kokių nors kiaušintakių sutrikimų, tuomet ilgai nelaukus atliekamas kiaušintakių funkcijos įvertinimas. Kiaušintakiai yra vamzdeliai tarp gimdos ir kiaušidžių. Jie atsakingi už kiaušialąstės ir spermatozoido susitikimą. Jame dažniausiai jie ir susitinka, tada kiaušialąstė apvaisinama ir apvaisintas kiaušinėlis keliauja į gimdą. Kelionė užtrunka apie 5–6 dienas ir įsitvirtina gimdoje. Tačiau jei yra tam tikrų spermos pakitimų arba nevyksta ovuliacija, jei yra kliūčių kiaušintakiuose arba gimdoje, ląstelės susitikti negali ir apvaisinimas neįvyksta.
Nevaisingumo gydymas
Kai nevaisingumas įtariamas dėl ovuliacijos sutrikimų, kad ne visiškai tinkamai funkcionuoja kiaušidės, dažniausiai skiriamas medikamentinis gydymas. Kartu galima atlikti ir intrauterinę inseminaciją arba stimuliuoti kiaušides vaistais ir bandyti pastoti natūraliai.
Jei yra nežymių pakitimų spermoje, rekomenduojama vartoti vitaminus, pakeisti gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių arba taikoma ta pati inseminacija, kai sperma specialiai paruošiama laboratorijoje.
Nustačius, kad nevaisingumo priežastys yra cistos, gimdos miomos ar polipai, šios problemos pašalinamos chirurginiu gydymu.
Tuo atveju, kai problemos didesnės – jei pokyčiai spermoje itin ryškūs arba nefunkcionuoja kiaušintakiai, rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Sėkminga pagalbinio apvaisinimo tikimybė siekia apie 45–50 proc. Viskas priklauso nuo tam tikrų faktorių. Jei moteris – jau arti 40 m. ir dar niekada neturėjusi nėštumo, jei labai ryškūs vyro spermos pokyčiai, tada sėkmės procentas būna gerokai mažesnis. Jei pora – iki trisdešimties metų, o problema aiški, pavyzdžiui, kiaušintakių kilmės nevaisingumas, tikimybė pastoti gerokai didesnė.
Prevencija prieš nevaisingumą
Nors kai kurios teorijos gali nuskambėti kaip paprasčiausi mitai, tačiau iš tiesų nevaisingumą gali nulemti, atrodo, patys nekalčiausi dalykai. Mažiems berniukams nepatartina ilgai nešioti sauskelnių, o vyrams – vilkėti aptemptus džinsus ir kelnaites, taip pat – dažnai kaitintis pirtyse ir karštose voniose, sėdėti ant šildomų sėdynių. Visa tai gali turėti reikšmės spermos pokyčiams. Paaiškinimas paprastas – kapšelyje turėtų būti žemesnė temperatūra, kad būtų užtikrintas sklandus spermos gaminimas.
Vis dėlto neišvengsime ir mitų. Vienas didžiausių – nevaisingumą sukelia kontracepcijos naudojimas. Tuo metu, kai moteris naudoja kontracepciją, ji pastoti nenori ir greičiausiai nepastoja, tačiau ji ir nežino, koks jos vaisingumas. Todėl nustojus naudoti kontraceptikus ir vis nepastojant, dėl to jų kaltinti nėra jokio preteksto. Iš tiesų tam tikri kontraceptikai kartais netgi skiriami nevaisingumui gydyti, pavyzdžiui, tais atvejais, kai nustatomas hormonų disbalansas. Kontraceptikais sureguliuojamas moters ciklas ir hormonų disbalansas, o didžiausia tikimybė pastoti būna per pirmuosius mėnesius po kontracepcijos nutraukimo.