Mokėti moterims, kad gimdytų daugiau, ar prisitaikyti prie mažėjančio gimstamumo: specialistai prognozuoja niūrią ateitį

Mažėjant gimstamumo rodikliams, daugelis politikų siūlo negailėti lėšų politikai, kuri paskatintų moteris gimdyti daugiau vaikų. Donaldas Trumpas pažadėjo dalyti premijas, jei sugrįš į Baltuosius rūmus. Prancūzijoje, kur valstybė jau dabar šeimos politikai kiekvienais metais skiria 3,5 – 4 proc. BVP, Emmanuelis Macronas nori „demografiškai perginkluoti“ savo šalį. Pietų Korėja svarsto galimybę už kiekvieną gimusį kūdikį skirti net 70 tūkst. JAV dolerių siekiančias išmokas. Tačiau visi šie bandymai greičiausiai bus pasmerkti žlugti, nes yra paremti klaidingu supratimu.

Vyriausybių susirūpinimas yra suprantamas. Gimstamumo rodikliai mažėja beveik visur, ir turtingajam pasauliui gresia didžiulis kūdikių trūkumas. Tvyrant dabartiniam gimstamumo lygiui, vidutinė moteris aukštų pajamų šalyje per savo gyvenimą susilauks tik 1,6 vaiko. Visose turtingose šalyse, išskyrus Izraelį, gimstamumo rodikliai nesiekia 2,1 vaiko – tai kartelė, užtikrinanti, kad gyventojų skaičius išliks stabilus be imigracijos. Pastarąjį dešimtmetį gimstamumas mažėjo sparčiau, nei prognozavo demografai.

Tokie niūrūs pesimistai kaip Elonas Muskas įspėja, kad šios tendencijos sukels grėsmę pačiai civilizacijai. Nors taip manyti yra absurdiška, tačiau jos tikrai atneš gilių socialinių ir ekonominių pokyčių. Gimstamumo rodiklis, siekiantis 1,6 vaiko, reiškia, kad be imigracijos, kiekviena karta bus ketvirtadaliu mažesnė už prieš tai buvusią. 2000 metais turtingose šalyse šimtui 25 – 64 metų amžiaus žmonių teko 26 vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Tikėtina, kad iki 2050 metų šis skaičius padvigubės. Mažiausiai vaikų gimdančiose šalyse pokyčiai bus dar dramatiškesni. Prognozuojama, kad Pietų Korėjoje, kur gimstamumo rodiklis yra vos 0,7 vaiko, gyventojų skaičius iki šimtmečio pabaigos bus sumažėjęs 60 proc.