– Koks kyla pavojus mamai ir vaisiui, jei nėščiosios kraujo grupė yra neigiama, o kūdikio tėčio – teigiama?
– Pavojus atsiranda nėštumo metu ir dažniausiai ne pirmojo, o vėlesnių, jei įvyksta taip vadinamasis rezus konfliktas. Tai yra, jei moteris, kurios kraujyje nėra rezus D faktoriaus, tai yra, ji – rezus neigiama, nešioja kūdikį, kurio kraujyje yra rezus D faktorius. Esant tam tikriems veiksniams – persileidimui, nėštumo nutraukimui, kraujavimui nėštumo metu, negimdiniam nėštumui, pilvo traumoms ar procedūroms nėštumo arba gimdymo metu, į motinos kraujotaką patenka rezus teigiamo vaisiaus eritrocitų. Kadangi moters organizme nėra D antigenų, imuninė sistema tuos eritrocitus atpažįsta kaip svetimkūnius, kaip bakterijas ar virusus ir ima kurti imuninį atsaką, kad juos nugalėtų. Dažniausiai pirmojo nėštumo metu tas konfliktas didelių problemų nesukelia, tačiau susiformuoja „imunitetas“ rezus D faktoriui ir pasigamina specialūs antikūnai prieš rezus D faktorių. Šie antikūnai yra labai smulkūs ir praeina pro placentą į vaisaus kraujotaką, todėl jei vėlesnių nėštumų metu moteris nešioja rezus D teigiamą vaisių, mamos imuninė sistema ima naikinti vaisiaus eritrocitus, išsivysto vaisiaus mažakraujystė, atsiranda pakitimų visame organizme – pakenkiami vidaus organai, organizme ima kauptis skysčiai, sutrinka širdies veikla, pažeidžiamos vaisiaus smegenys. Kuo anksčiau prasideda pažeidimas, tuo blogesnė išeitis, vaisius gali žūti.
– Kaip nustatyti, kokia vaisiaus kraujo grupė?
– To nustatyti praktiškai beveik neįmanoma. Kai turime rezus neigiamą nėščiąją, tai žinia medikams, kad ją reikia atitinkamai prižiūrėti, o įvykus tam tikriems nutikimams nėštumo metu, reikia skirti profilaktiką ir laiku suleisti anti-D imunoglobuliną. Kita vertus, jei tėtis ir mama yra irgi rezus neigiami, neįmanoma, kad vaisius turėtų teigiamą kraujo grupę, rizikos nėra ir profilaktika kaip ir nėra būtina, tačiau yra tam tikrų situacijų, kai moters vyras ir vaisiaus tėvas būna skirtingų kraujo grupių, todėl tokiu atveju profilaktika taip pat būtina.
– O jei tėčio grupė yra teigiama?
– Jei tėčio grupė yra rezus teigiama, dalis vaisių bus rezus neigiamos kraujo grupės, kita dalis – teigiamos. Iki gimimo negalime to nustatyti. Todėl visoms moterims, kurių kraujo grupė rezus neigiama, įvykus minėtiems nelaimingiems atsitikimams, arba po gimdymo nustačius naujagimio kraujo grupę ir jeigu yra rezus D teigiama, profilaktiškai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. Jei nieko panašaus nenutiko, ištiriame antikūnus nėštumo pradžioje, jei jų nėra, pakartojame tyrimą apie 28-32 nėštumo savaitę, jei vėl nerasta, reiškia šio nėštumo metu imunizacija neįvyko, jokių problemų nebuvo. Vaisiaus eritrocitų patekimo į moters organizmą tikimybė didėja kartu su nėštumu, todėl trečiame trimestre bet kokiu atveju suleidžiamas anti-D imunoglobulino profilaktiškai visoms rezus D neigiamos grupės nėščiosioms.
Jeigu nėštumo metu nustatoma, kad yra antikūnų, profilaktiką taikyti beprasmiška, tada belieka stebėti vaisių ir jo būklę, gydyti jį dar gimdoje, kiek įmanoma, kad vėliau būtų išvengta sunkių pasekmių. Jei gydymas nepadeda, matome, kad būklė blogėja, galvojama apie nėštumo užbaigimą ir gimdymą. Tas pats ir jei randama antikūnų prieš rezus D antigeną nėštumo pradžioje – profilaktika nebetaikoma, vaisius stebimas, nėštumas tampa labai didelės rizikos.
– O ar leidžiami kokie nors preparatai gimdymo metu?
– Ne, bet kaip minėjau, suleidžiama per trečia trimestrą ir po gimdymo. Kai naujagimis gimsta, nustatoma jo kraujo grupė ir jei ji yra rezus D teigiama, moteriai suleidžiamas imunoglobulinas.
– O pačiam kūdikiui nieko?
– Jei jam viskas gerai – nieko. Kūdikiui, kuris gimsta su teigiama kraujo grupe, ir visą nėštumą buvo stebėtas, nes buvo prasidėjęs rezus konfliktas, be abejo, taikomas gydymas ir dažniausiai toks nėštumas užbaigiamas anksčiau. Kartais reikia labai sudėtingų veiksmų ir procedūrų, kad būtų išgelbėta kūdikio gyvybė. Bet jei nėštumo ar juo labiau ankstesnių nėštumų metu moteris nebuvo imunizuota, rizika minimali.
– Kaip diagnozuojama rezus imunizacija ir ar tai pasitaiko dažnai?
– 1968 metais pradėjus taikyti visuotinę anti D imunoprofilaktiką, rezus imunizacijos rizika yra sumažėjusi iki 0,2 proc. Galima sakyti, kad taikant šiuolaikines priemones laiku ir vietoje, rizika yra labai maža. Rezus imunizacija nustatoma tada, jeigu nėščiosios kraujyje nustatomi antikūnai prieš rezus D faktorių. Rezus neigiamų žmonių dažnis priklauso nuo rasės: tarp baltaodžių neigiamą kraujo grupę turi apie 15 proc. žmonių, tarp aziejiečių ir amerikos indėnų apie 1-2 proc., afroamerikiečių 7-8 proc. Rezus D faktoriaus imunizacija yra pati dažniausia ir rimčiausia, tačiau egzistuoja dar apie 50 įvairių eritrocitų antigenų galinčių sukelti nėščiosios imunizaciją.