Ar išties reikia epidūro?
Kuo daugiau atsiveria gimdos kaklelis, tuo sąremiai tampa labiau nemalonūs, bet, anot akušerės, yra būdų, kaip sau padėti, todėl prieš paprašant medikamentinių nuskausminamųjų, ji pataria išbandyti visas įmanomas alternatyvas. „Jei pasirinksite epidūrinę nejautrą, dėl to netapsite blogesnė mama. Bet kokiu atveju, svarbiausias rezultatas yra sveikas vaikas. Kokiais tai būdais pasiekta – nesvarbu. Bet reikia žinoti medikamentinio skausmo malšinimo privalumus ir trūkumus“, – sakė M.Mizgaitienė.
Vienas iš variantų – opioidiniai skausmo malšintojai. Dažniausiai jie leidžiami likus ne mažiau nei keturioms valandoms iki gimdymo, nes priešingu atveju gali būti padaryta įtaka vaikui.
Kitas itin populiarus nuskausminimo būdas – epidūrinė ir spinalinė nejautra. Epidūrinė nejautra atliekama tuomet, kai gimdos kaklelis yra atsivėręs ne mažiau nei 4, bet ne daugiau nei 7 cm. „Tai yra optimaliausias laikas jai atlikti, bet galima viso gimdos kaklelio vėrimosi laikotarpiu. Tik reikia žinoti, jei gimdos kaklelis atsivėręs 7 cm ir daugiau, nerekomenduojama, nes nežinia, kaip versis tie likusieji trys centimetrai. Jei nutiks taip, kad reikės stangintis, o moters pojūčiai nebus atsistatę, kūdikio išstūmimo laikas gali išsitęsti“, – pasakojo akušerė. Tiesa, epidūrinė nejautra turi ir privalumų. Vienas jų – moteriai nebeskauda, ji geriau atsipalaiduoja, o tai gali padėti greičiau vertis gimdos kakleliui.
Neskauda mamai, bet skauda kūdikiui?
M.Mizgaitienė išsamiai papasakojo, kaip vyksta epidūrinės nejautros procedūra. Tiesa, ji perspėja, kad tai nėra labai malonus procesas. „Epidūrinė nejautra sudėtinga procedūra. Jūs turite atsisėsti ir nejudėti. Neturi būti jokių stuburo išvaržų ar kitų problemų dėl nugaros. Pirmiausia suleidžiami vaistai nuo skausmo į stuburą. Tuomet tarp slankstelių įvedama adata su kateteriu, kuris prijungiamas prie specialaus aparato su vaistais. Jie automatiškai karts nuo karto papumpuojami į moters organizmą“, – pasakojo pašnekovė. Ji perspėja, kad būna atvejų, kai šis būdas nesuveikia ir gimdyvė vis tiek jaučia skausmą. „Kartais nepataikoma į reikiamą tašką, kartais durti reikia kelis kartus, būna, kad moteris nejaučia tik pusė gimdos. Bet esmė ta, kad judėjimas tampa apribotas. Dažnai būna, kad nejaučiate noro šlapintis, nepavyksta pasišlapinti, kartais tenka kateterizuoti“, – pasakojo akušerė.
Dar vienas trūkumas, apie kurį daugelis nepagalvoja – skausmas, kurį junta kūdikis. „Kadangi jūsų kūnui nebeskauda, organizmas nebeišskiria natūralių nuskausminamųjų – endorfinų, kurie patenka į vaikelį ir padeda jam. Jei jums suleista epidūrinė nejautra, vaikas netenka šių natūralių nuskausminamųjų“, – teigė M.Mizgaitienė. Anot jos, po gimdymo su epdūrine nejautra yra tikimybė, kad moterį lydės nugaros, galvos skausmai, kurie gali trukti savaitę, o gali – ir visą gyvenimą.
Ar yra skirtumas tarp naujagimio, gimusio su epidūrine nejautra ir be jos? „Kadangi turiu nemažai patirties, galiu pasakyti, kad kai kuriais atvejais skirtumas akivaizdžiai matosi. Vaikai, gimę su epidūrine nejautra, negauna natūralaus adrenalino, kuris per gimdymą išsiskiria moters organizme, dėl to gimsta truputį apkvaitę“, – pasakojo pašnekovė.
Dar vienas būdas – spinalinė nejautra. „Tai labai panaši procedūra kaip ir epidūrinė nejautra, bet vaistai suleidžiami tik vieną kartą. Kartais ji taikoma ir prie 8 cm gimdos kaklelio atsivėrimo, kai matome, kad procesas užtruks“, – teigė akušerė.
Nemedikamentiniai būdai
Anot M.Mizgaitienės, moteris gimdymo metu turi būti aktyvi, taisyklingai kvėpuoti ir padėti sau bei vaikui, tuomet ir skausmas bus mažesnis. Kad gimdyvei būtų kuo mažiau streso, ji pataria gimdyti su artimu žmogumi. Būtent jis gali gimdyvę masažuoti, paduoti atsigerti ar kaip kitaip pagelbėti.
Kitas būdas, kuris padeda sumažinti skausmą – tinkama gimdymo poza. „Dabar populiariausia gimdymo poza yra pusiau sėdomis, kai lova transformuojasi, moteris rankomis įsikabina į laikiklius, kojomis įsispiria į atramas. Kai užeina sąrėmis, gimdyvė įkvepia daug oro ir visą tą orą stumiame žemyn. Jei nėra atlikta epidūrinė nejautra, tai išeina automatiškai. Šito stūmimo metu pagrindinis tikslas pūsti orą žemyn. Kartais gydytojai pasako, kad negerai stūmi, gali būti, kad stumia labai trumpai, gali būti, kad stumia per silpnai. Bus momentas, kai akušerė pasakys, nestumk. Tai reiškia, kad užgimė pusė kūdikio galvos. Tada labai norėsis stumti, bet to daryti nereikia, nes didelė tikimybė, kad plyšite, mat audiniai nespėja prisitaikyti. Tą akimirką reikia prakvėpuoti ir sulaukti kito sąremio. Kiek laiko užtruks stūmimas, sunku pasakyti, viskas priklauso nuo individualių dalykų“, – pasakojo akušerė.
Jei moteriai nėra padaryta epidūrinė nejautra, gimdymo padėtį galima laisvai rinktis, bet geriau tai aptarti su akušere iš pat pradžių. „Pusiau gulimos padėties privalumas yra toks, kad akušerė mato ir kontroliuoja tarpvietę, kad ji neplyštų. Jei padėtis vertikali, akušerė to nepadarys. Kita vertus, nereikia paniškai bijoti to plyšimo – tai ne pasaulio pabaiga. Jei medikai mato, kad plyšite, jie greitai suleidžia nuskausminamųjų ir prakerpa. Po gimdymo viską sutvarko ir susiuva. Trūkumas pusiau gulimos padėties yra tas, kad uodegikaulis neturi kur atsilenkti ir, jei vaikelis yra didesnis, jį sunku išstumti“, – pasakojo akušerė.
Jei nepadeda skausmo numalšinti nei artimo žmogaus masažai, nei tinkama poza, galima rinktis pastovėti duše ar pagulėti vonioje. Anot akušerės, tai ypač gerai kaklelio atsivėrimo laikotarpiu. „Vonioje moteris atsipalaiduoja, yra mažesnė plyšimo tikimybė. Bet norint gimdyti vonioje, turi būti geras kontaktas su akušere. Ji turi būti labai gerai apmokyta“, – pasakojo M.Mizgaitienė. Ji pridūrė, kad ir kokį kelią pasirinktų gimdyvė, tai turi būti jos sprendimas.