– Kaip dažnai jūsų praktikoje pasitaiko atvejų, kad pastojusi moteris iki vėlyvo laikotarpio taip ir nežino, kad laukiasi?
– Tai nėra dažnas atvejis. Dažniau taip nutinka moterims, kurioms jau artėja menopauzė, išnyksta menstruacijos. Kita vertus, kalbame apie subrendusias, šeimas jau sukūrusias moteris, jos yra išsilavinusios, pažįsta savo kūną, todėl tik reta nėštumą gali „pražiopsoti“.
– Ar nutukimas gali suklaidinti dėl nėštumo?
– Žinoma, gali. Jei pilvo sienos raumenys stiprūs, nėštumo gali ilgai nesimatyti. Bet laukimasis nėra vien pilvuko augimas. Vyksta ir kiti pokyčiai – tiek fiziniai, tiek psichologiniai. Moterys stebi save, todėl daugelis, ką nors įtarusios, ateis pasikonsultuoti su mediku. Mažai tikėtina, kad iki pat nėštumo pabaigos nesusigaudys, kas vyksta.
– Ar jūsų praktikoje pasitaikė tokių atvejų, kai moteris vėlai sužino apie nėštumą?
– Buvo, bet ne šimtais ir ne dešimtimis. Tai nėra dažni atvejai. Brandžios moterys, kurioms dingsta mėnesinės, pasidaro nėštumo testus, kad išvengtų netikėtumų.
– O jei kalbėsime apie jaunas merginas, nepilnametes. Ar jos dažnai nežino, kad laukiasi?
– Sunku pasakyti, bet šis neseniai įvykęs incidentas, ko gero, rodo, kad turime labai atsilikusią lytinio švietimo problemą. Mes, specialistai, kalbame apie tai, o kita pusė sako, kad kuo anksčiau apie tai šnekėsi, tuo daugiau skatinsi paleistuvystę. Aš esu įsitikinusi, kad žinios visada turi teigiamą poveikį. Be abejo, kiekvienai amžiaus grupei reikia pasakoti apie tai atitinkama kalba, atvirai, nemeluoti. Melas niekur neveda. Mergaitė, kuri neseniai pagimdė, yra trylikos metų, vadinasi – aštuntoje klasėje. Ji jau turėjo gauti visai nemažai žinių apie lytinius santykius, lytiškumą. Deja, ne visi biologijos mokytojai paaiškina, vieni varžosi, kiti praleidžia šią temą. Reikia turėti aiškų planą, kaip šviesti jaunimą, kaip aiškinti, neskatinant lytinių santykių.
Kita problema – mokslo įrodyta, kad mergaitės iš nesaugios socialinės aplinkos ieško nors ir trumpalaikio švelnumo, globos. Šiuo atveju greičiausiai ji net nesuprato, kas įvyko. Susiduriame su tuo, kad į bėdą papuolę paaugliai neturi, kur kreiptis. Nekalbu apie Skandinaviją, bet pažiūrėkime į kaimynus estus. Jie turi jaunimo centrus, kurie nėra pririšti nei prie ligoninių, nei prie moterų konsultacijų įstaigų. Juose dirba akušerės, pedagogai. Jaunas žmogus gali ateiti ir pasikalbėti, nesijaudindamas dėl anonimiškumo. Mums taip pat reikėtų pagalvoti, kaip suteikti žmonėms konfidencialumo ir žinių, nes dabar jų gaunama tik iš interneto.
Trečias dalykas, kurį būtina šiuo atveju paminėti, kad mergaitei, susilaukusiai vaiko, reikia ne tik socialinės tarnybos pagalbos, bet ir psichologinės. Vaikas susilaukė vaiko. Net subrendusioms moterims po gimdymo vystosi pogimdyminė depresija, o ką jau kalbėti apie šį atvejį. Kūno pokyčiai, hormonų pokyčiai – visa tai turi įtakos ir psichikai, ir sveikatai. Reikia atidžiai žiūrėti, kad nenutiktų dar daugiau nelaimių.
– Priminkite, kokie yra tie pagrindiniai ir mažiau žinomi nėštumo simptomai?
– Vienas paprasčiausių – mėnesinių išnykimas arba labai pasikeitęs jų pobūdis. Kartais būna, kad pastojus net tris mėnesius dar teplioja. Keičiasi krūtys, vėliau keičiasi ir veido struktūra. Visada yra geriau pasidaryti nėštumo testą. Kita vertus, jaunoms merginoms gali būti dar net neprasidėjusios mėnesinės, o ovuliacija jau įvykusi.
– O pasitaiko atvejų, kai mėnesinės per nėštumą taip ir neišnyksta?
– Negali taip būti, nes gali būti kraujavimas, bet tai nebus mėnesinės. Maždaug iki 12 savaičių, kol tvirtinasi placenta, dar lieka tarpelis, pro kurį gali išbėgti kraujo, bet tai tik pradžioje. Kad ir kaip bebūtų, mergaitės turi būti išmokytos stebėti savo kūną. Juk nebereikia ant popierėlio rašytis, kada buvo mėnesinės, yra specialios programėlės, kuriomis labai paprasta naudotis.