Į šiuos klausimus atsiųstame pranešime atsako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Viltė Štrapenskaitė.
Nugaros, dubens skausmas – dažnas nėščiųjų palydovas, ypač antroje kūdikio laukimosi pusėje. Kodėl nėštumo metu paūmėja ar net naujai atsiranda nugaros ir dubens skausmas?
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai yra dažniausiai pasitaikančios kaulų bei raumenų sistemos problemos nėštumo metu. Tyrimų duomenimis, su šia problema susiduria daugiau kaip 50 proc. besilaukiančiųjų. Skausmas gali atsirasti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai tai patiria moterys II arba III nėštumo trimestrą.
Svarbu paminėti, kad šie skausmai susiję su kaulų-raumenų sistema, o ne su ginekologinėmis ar urologinėmis problemomis. Pasak mokslinių tyrimų, patiriamas dubens ir apatinės nugaros dalies skausmas yra pagrindinis ar vienas iš veiksnių, sąlygojančių suprastėjusią gyvenimo kokybę. Tai reiškia, kad dėl atsiradusio varginančio skausmo besilaukiančių moterų gyvenimo kokybės rodikliai buvo prastesni. Kaip rodo tyrimų rezultatai, tam didesnę įtaką daro dubens skausmas (palyginti su apatinės nugaros dalies skausmu).
Tiksli apatinės nugaros dalies skausmo priežastis nėštumo metu nėra žinoma, dažniausiai tai siejama su daugeliu veiksnių: pakitusia laikysena, didesne stuburui tenkančia apkrova dėl vaisiaus augimo, per didelės juosmeninės lordozės (stuburo linkis, stuburo išlinkimas į priekį), kraujotakos ir hormonų pokyčių, kūno masės indekso. Tačiau kaip didžiausi rizikos veiksniai skausmui pasireikšti laikomos šios priežastys: fizinio aktyvumo trūkumas, praeityje įvykusi dubens trauma, jaunas nėščiosios amžius, daugiavaisis nėštumas, jau pasireiškęs lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas arba skausmas, pasireiškęs ankstesniais nėštumais.
Ar tiesa, kad nugaros ir dubens skausmo atsiradimui įtakos turi nėštumo metu priaugtas svoris? Dar didesnę riziką turi tos, kurios priauga per daug svorio. Kodėl?
Taip, didesnis svorio priaugimas nėštumo metu gali turėti įtakos nugaros ir dubens skausmo pasireiškimui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks yra nėščiosios gyvenimo būdas. Nėštumo metu ypač svarbu palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą: jeigu moteris propaguoja pasyvų laiko leidimo būdą ir daug laiko praleidžia sėdėdama, ji turės didesnę riziką jausti apatinės nugaros dalies skausmą. Tačiau besilaukiančiai moteriai, kuri gyvena aktyviai ir daug juda, net ir priaugus daugiau (saikingai) svorio gali nekilti apatinės nugaros dalies ir dubens skausmas.
Ar nėštumo metu patiriamas nugaros skausmas pavojingas vaisiui, mamos sveikatai? Kokių padarinių sveikatai jis gali turėti po gimdymo?
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat. Štai dubens skausmas, juntamas einant ir sukeliantis sunkumų bei iššūkių nėščiajai, kartais išlieka ir po gimdymo.
Svarbu paminėti, kad stiprūs arba ilgai besitęsiantys skausmai tik pradėjus sportuoti ar gyventi fiziškai aktyviau nepraeis – dažnai, esant įsisenėjusiai problemai, tam reikia daug kantrybės ir laiko, o kartais pavyksta tik sumažinti jaučiamą skausmą. Šioje situacijoje svarbus kineziterapeuto arba gydytojo vaidmuo, kurio tikslas – pasiekti norimą rezultatą, t. y. sumažinti skausmą.
Kaip sau padėti? Kokiais būdais galima sumažinti ar net visiškai atsikratyti nėštumo metu kamuojančio nugaros ir dubens skausmo?
Kineziterapeutas – tai tas specialistas, į kurį pirmiausia reikėtų kreiptis pajutus šiuos simptomus. Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti. Tačiau itin svarbu reguliarumas ir pastovumas – užsiimdami nereguliaria fizine veikla ir nesant pastovumui, teigiamų rezultatų nesulauksite.
Dabar jau žinoma, kad nėštumo metu sportas ne tik nekenkia, bet ir yra naudingas. Tačiau žinoma ir tai, kad nėščiosios turėtų sportuoti nepersistengdamos ir atsakingai. Ką svarbu žinoti sportuojančioms besilaukiančioms?
Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinis krūvis saugus ir naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Tai padeda užkirsti kelią per dideliam svorio priaugimui nėštumo metu, gestaciniam diabetui (diabeto rūšis, kuria susergama nėštumo metu) arba padeda jį kontroliuoti, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos būklę, kraujotaką, mažina nugaros ar dubens skausmo tikimybę, gerina emocinę būklę, vaisiaus aprūpinimą deguonimi. Užsiėmimai prižiūrint kineziterapeutui, dažnai yra pagrindinė sveikatinimo priemonė ar net pagrindinis gydymo būdas.
Tačiau kiekvienas atvejis skirtingas. Negalima drąsiai teigti, kad pradėjus sportuoti visiškai išnyks skausmas, bet reguliariai sportuojant skausmo atsiradimo tikimybė labai sumažėja. Tačiau jei nėščioji kenčia itin stiprius skausmus, uždelsė spręsti problemą arba jautė lėtinį skausmą dar iki nėštumo – fizinė veikla greičiausiai bus pagalbinė priemonė, mažinanti skausmą, o norimam rezultatui pasiekti gali prireikti kompleksinio gydymo – masažo, fizioterapijos ir kitų procedūrų.