Bet mokslas sparčiai žingsniuoja į priekį, todėl idėja, kad 35-erių metų moteris neva yra paženklinta „vyresnio amžiaus mamos“ etikete, iš tikrųjų yra išlikusi nuo 1970-ųjų, kai vienintelis genetinių tyrimų pasirinkimas buvo amniocentezė. Šio tyrimo metu gydytojai naudojo adatą, kad ištrauktų amniono skysčio su vaisiaus ląstelėmis ir ištirtų, ar nėra chromosomų anomalijų, rašoma tinklalapyje babygaga.com. Būtent toks tyrimas galėdavo būti daugelio persileidimų priežastimi.
Gydytojas ginekologas W. Spenceris McClellandas iš Niujorko teigia, kad anuomet gydytojai įvertindavo riziką: ar daryti tyrimą, dėl kurio gali įvykti persileidimas, ar nedaryti, bet rizikuoti susilaukti kūdikio su Dauno sindromu.
Vis dėlto šiandien yra ir kitų būdų, kaip ištirti galimas chromosomų anomalijas, o nėštumas, kai tau 35-eri, nebeatrodo toks gąsdinantis. Tiesą sakant, mokslas įrodė, kad motinystė vyresniame amžiuje turi ir nemažai privalumų.
Gydytoja Barbara Monet iš Kanados ir jos komanda ištyrė, kaip amžius susijęs su priešlaikiniu gimdymu. Tyrėjai apklausė motinas ir apžvelgė 165 tūkst. gimimų Kanadoje duomenis. Rezultatai nustebino. Į ketvirtą dešimtį įžengusios moterys iš tikrųjų turėjo mažesnę tikimybę pagimdyti prieš laiką. Geriausias amžius, kai rizika yra mažiausia, buvo nustatytas nuo 30 iki 34 metų. Taip pat buvo sutarta, kad moterys nuo 30 iki 40 metų neišnešiotų naujagimių susilaukia rečiau nei vyresnės arba jaunesnės.
Be to, tyrimas, kuris buvo paskelbtas „The European Journal of Developmental Psychology“, rodo, kad vyresnės mamos iš tikrųjų su vaikais elgiasi geriau. Komanda stebėjo 5 tūkst. motinų ir vaikų Danijoje ir nustatė, kad vyresnės mamos iš tiesų turi daug daugiau kantrybės nei jaunesnės, kai reikia auginti vaikus. Specialistai mano, kad geriausia, jei gydytojai lanksčiau žiūrėtų į tokį pasenusį mąstymą. „Mes turime matyti pacientą, o ne skaičių dokumente“, – sakė W. Spenceris McClellandas.