Po dvi savaites trukusio 44 kūdikių stebėjimo minėtą tyrimą inicijavę Kanados mokslininkai priėjo prie išvados, kad penktadalis mažylių nesugeba išmiegoti net ir 6 valandų. Be to, kad skiriasi skirtingų kūdikių miego ritmas, net tas pats kūdikis vieną naktį gali išmiegoti ilgiau, o kitą – trumpiau. Kas lemia tokius skirtumus, deja, neaišku. Tik spėjama, kad varijuojančią kūdikių miego trukmę lemia maitinimas krūtimi ir tėvų buvimas netoliese, rašoma tinklalapyje babygaga.com.
Daugelis tėvais tapusių piliečių tikisi, kad sulaukęs tam tikro amžiaus jų mažylis būtinai pereis prie ištisą naktį trunkančio miego režimo. Jie mano, kad nuo maždaug 6-o mėnesio kūdikis nebenubudinės bet kuriuo nakties metu. Tokiems lūkesčiams nepasiteisinus, nereta mama ar tėtis pradeda nerimauti, kad su vaiku kažkas ne taip. Deja, su 6-ą mėnesį prasidedančiais pokyčiais siejamos viltys pagrįstos vien klaidingomis teorijomis apie vaikų auginimą. Būtina atminti, kad kūdikiai skirtingi, todėl skirtingas ir natūralus jų miego grafikas.
Atliekant apklausas buvo mėginama išsiaiškinti kūdikių miego ritmą lemiančius veiksnius. Mokslininkai pasikalbėjo su 22 berniukų ir 22 mergaičių tėvais. Apibendrinus jų pateiktus atsakymus paaiškėjo, kad per 13 parų laikotarpį (t. y. tiek, kiek truko kūdikių stebėsena) maždaug 5 naktis kūdikiai išmiegojo po 6 ir maždaug 3 – po 8 valandas iš eilės.
Devyni iš stebėtų kūdikių (t. y. 20,5 proc. stebimųjų) nė vieną naktį neišmiegojo net 6 valandų iš eilės, o trys – kiekvieną naktį miegojo ne ilgiau kaip 6 valandas. Vis dėlto daugeliu atvejų miego trukmė skirtingomis naktimis įvairavo: 32-iejų kūdikių natūraliam miego grafikui buvo būdingas nepastovumas.
Lygiai pusė iš visų stebėtų kūdikių nė vieną naktį neišmiegojo 8 valandų iš eilės, nors visi jau buvo sulaukę 6 mėnesių – to magiško amžiaus, nuo kurio miegos ritmas, esą, pasikeičia. Kiekvieną naktį neprabusti ištisas 8 valandas sugebėjo tik vienas iš stebėtų kūdikių.