Natūraliausias ir vaikui palankus metodas
BWL (pažodžiui išvertus – kūdikio vadovaujamas primaitinimas) iniciatorė ir vykdytoja Lietuvoje yra Eglė Lysovienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus gydytoja neonatologė. Ji ir išvertė ką tik pasirodžiusią knygą, kurios autorė – pati BLW metodo pradininkė Gill Rapley bei Tracey Murkett. Kas pasirodė vertinga, kad medikė ryžosi imtis šių idėjų sklaidos Lietuvoje?
Anot E. Lysovienės, BLW – kūdikio vadovaujamas primaitinimo metodas – yra pats natūraliausias primaitinimo būdas, stebinantis paprastumu ir puikiais rezultatais, rašoma pranešime spaudai. „Jie pasireiškia tiek kalbant apie vaiko smulkiosios motorikos vystymąsi, tiek apie jo tolesnio santykio su maistu formavimąsi“,– teigia medikė, sėkmingai pritaikiusi šį būdą augindama du savo vaikus.
Valgantys pagal BLW mažyliai praleidžia tradicinį tyrelių etapą ir iškart gauna kietą maistą. Jau būdami 6 mėnesių amžiaus jie ima nedidelius pailgus maisto gabalėlius nuo šeimos stalo ir nieko nestabdomi dedasi juos į burną. Kūdikiai patys pasirenka, kiek ir ką nori valgyti. Maisto produktų asortimentui netaikomi beveik jokie apribojimai: mažieji valgo garuose ar orkaitėje keptas daržoves, vaisius, plonai supjaustytus mėsos gabalėlius ir kt.
„Maistas turėtų būti tarpinės konsistencijos – pakankamai kietas, kad kūdikis galėtų jį paimti ir įsidėti į burną, bet kartu ir pakankamai minkštas, kad dantenomis galėtų jį sutrinti“,– aiškino E. Lysovienė.
BLW metodas išsiskiria iš kitų, nes skatina įsiklausyti į vaiko poreikius, yra paprastas ir taupo tėvų laiką. Čia nėra sudėtingų taisyklių, kada ir kokį maistą reikėtų įvesti į vaiko racioną. Vienintelis įspėjimas, kad iki kūdikiui sueis metai, reikėtų atisakyti druskos ir cukraus, o medaus vengti net iki dviejų metų amžiaus, kadangi jis gali sukelti bakterinę toksinę infekciją.
Asociacijos „Padedu augti“ narė E. Lysovienė rekomenduoja tėvams stebėti, kada vaikas ims domėtis suaugusiųjų maistu: „Sodinkite mažylį ant kelių ar šalia savęs prie stalo, leiskite jam matyti valgymo procesą, siekti rankytėmis sudominusių maisto produktų.“
Anot medikės, pradedant taikyti BLW metodą svarbu atsižvelgti į požymius, jog vaikas jau yra pasirengęs savarankiškai maitintis. „Tokie pagrindiniai požymiai yra trys: vaikui išnykęs liežuvio išstūmimo refleksas; jis sugeba išsėdėti tiesiai beveik nesiremdamas; tiesia rankas, ima daiktus ir kiša juos sau į burną“,– vardijo E. Lysovienė.
Vaikams, primaitinamiems BLW būdu, greičiau vystosi smulkioji burnos motorika, o tai lemia ir greitesnį kalbėjimą.
„Tradiciškai maistą gabalėliais rekomenduojama siūlyti tik nuo 8-9 mėnesių amžiaus, nuo 4 mėnesių mamos į kūdikio racioną įvedinėja trintas daržoves ar kruopas,– pasakojo E. Lysovienė. – Tačiau tai yra priešinga natūraliam valgymo procesui, nes vaikas valgydamas tyreles mokomas pirmiau ryti, o paskui kramtyti. Tuo tarpu valgydamas gabalėliais jis atkartoja tai, ką daro suaugę: pirmiau maistą sukramto savo burnoje, o paskui nuryja.“
„Kartais tenka išgirsti apie problemas, kurios patiriamos, kai po ilgo maitinimo tyrelėmis vaikai sunkiai pereina prie kieto maisto, daug žiaukčioja ar visai atsisako valgyti kietesnį maistą, ir mamoms tenka trinti tyreles net iki pusantrų ar dvejų metų amžiaus. Taikant BLW metodą galima viso to išvengti: nors pirmosiomis savaitėmis savarankiškai valgantys mažyliai tikrai gali žiaukčioti, tačiau vedami šio natūralaus reflekso jie gana greitai išmoksta, kokio dydžio kąsnį gali nuryti, o koks jau yra per didelis, tad praėjus pirmajam mėnesiui žiaukčiojimo nebelieka, o kūdikis nuo pat pradžių gali mėgautis maistu“,– dalinosi patirtimi E. Lysovienė.
Maitiname su baime ar su meile?
Knygos „Kūdikio vadovaujamas primaitinimas“ ambasadorė Lietuvoje aktorė Ineta Stasiulytė pasakoja, kad pagaliau į rankas patekus šios knygos lietuviškam vertimui iš džiaugsmo ji net šoktelėjo į orą. „Nuo šiol atsiras galimybė šiam puikiam metodui plačiau pasklisti Lietuvoje“,– džiaugėsi I. Stasiulytė. Ji entuziastingai vardija kūdikio vadovaujamo primaitinimo pliusus, nes yra praktiškai tai išbandžiusi ir gali palyginti su tradiciniu, kurį taikė augindama pirmagimę Upę.
„Tai yra visiškai skirtingi būdai, nes BLW metodas yra sąmoninga, paties vaiko pasirenkama mityba. Aš visai neviriau tyrelių, net nemaitinau Frėjos su šaukštu“, – pasakojo I. Stasiulytė. Ji pastebėjo, kad daugiausiai baimių ir nepasitikėjimo šis būdas kelia dėl to, kad vaikas esą gali užspringti. „Vaikas gali užspringti ir koše – nebūtinai kietu maistu. Todėl mamos bet kuriuo atveju turėtų žinoti, kaip pagelbėti užspringusiam vaikui. Visos baimės kyla tada, kai trūksta informacijos. Reikia išmokti pasitikėti vaiku, jis puikiai atsikosėja, išspjauna tai, ko negali sukramtyti“,– pasakojo I. Stasiulytė.
Jos patirtis paneigia ir kitą gajų įsitikinimą dėl alergijų, esą jos atsiras dėl ankstyvo primaitinimo uogomis. I. Stasiulytė džiaugiasi, kad Frėja neturi alergijų, nors, kaip juokauja, jos abi suvalgydavo kilogramus braškių. „Frėja yra paragavusi net čili pipiro, o turėdama vos du dantukus jau griaužė vištienos kulšį“,– prisiminusi šypsojosi I. Stasiulytė.
„Maitiname iš meilės ar iš baimės?“– retoriškai klausia žinoma moteris, kviesdama mamas susimąstyti, ar jų baimės iš tiesų pagrįstos, ar maitindamos tyrelėmis pagal tradicines rekomendacijas jos tikrai atsiliepia į vaikų poreikius. „Ar mums patiktų, jei mūsų virtuvės kampe stovėtų šeimininkė ir su šaukštu mums kištų maistą pagal tam tikrą schemą? Jums, jau persivalgiusiam, sakytų: „Na, dar porą šašlykų!”– kalbėjo I. Stasiulytė.
Anot jos, BLW maitinimo būdas yra pranašesnis visapusiškai: „Tai ne tik naudinga vaikui, bet labai patogu ir tėvams, nes išvaduoja nuo tyrelių ruošimo, jų nešiojimosi. Net kavinėje mes rasdavome, ką gali valgyti mažoji Frėja.“ I. Stasiulytė tvirtina, kad kai kūdikis maitinamas prie bendro stalo su tėvais, išlošia visi: pagerėja ir kitos šeimos narių mityba, atsiranda daugiau daržovių – galvodami apie mažylį renkamės įvairesnį ir sveikesnį maistą.