Gėlių dovanojimo tradicija atėjusi iš Rytų
Kaip paaiškina G. Drukteinis, gėlių mokytojams įteikimas Rugsėjo 1-osios proga yra išimtinai Rytų kultūros išradimas. Vakarų kultūroje toks elgesys atrodytų nesuprantamas, kadangi ten mokytojas suvokiamas tik kaip paslaugos teikėjas, bandantis perduoti žinias vaikams. Priešingai, Rytų kultūroje mokytojas visada buvo tarsi kultinė figūra, kartais net sulyginama su antruoju tėvu ar antrąja mama.
Pasak etiketo specialisto, dėl išvardintų priežasčių mokinių ir mokytojų santykis Rytų kultūroje buvo daug šiltesnis nei Vakaruose.
„Gėlių nešimas mokytojams yra neturtingos visuomenės bandymas pademonstruoti pagarbą, nutiesti šiltesnį, žmogišką ryšį tarp moksleivio ir mokytojo“, – komentuoja G. Drukteinis.
Jis priduria, kad esmė visai ne tame, kas yra dovanojama, – ar gėlė, ar paskersta kiaulė, ar pinigai. Svarbiausia, anot pašnekovo, noras savo dovana parodyti pagarbą.
G. Drukteinis tęsia, kad gėlių mokytojams dovanojimo tradicija, į Lietuvą taip pat atėjusi iš Rytų, nėra sena. Kaip teigia pašnekovas, caro priespaudos metu toks elgesio modelis neegzistavo, Smetonos laikais taip pat buvo nepopuliarus, o suvešėjo tik sovietmečiu, kada atsirado masinis moksleivių mokymas.
Tradicijos kviečia neatšaukti
Etiketo žinovui užsiminus apie tai, kad gėlių mokytojams dovanojimo tradicija atėjusi iš Rytų, „Delfi“ pasiteiravo, ar, jo nuomone, nereikėtų šios tradicijos eliminuoti. Vis dėlto G. Drukteinis sako besistebintis, kaip mielai ir lengva ranka mūsų visuomenė atsisako tradicijų, susijusių su švietimu.
„Išnyko popierinis brandos atestatas. Aišku, laikomės žaliojo kurso, turime elektroninį brandos atestato variantą. Nyksta išleistuvių tradicija, nes abiturientai, tik sulaukę vasaros, išskrenda į užsienį dirbti ir nebemato reikalo grįžti į savo gimtąjį kaimą paskutinį kartą pasimatyti su bendramoksliais. Didmiesčiuose išleistuvės vyksta dažniau, bet regionuose ši tradicija nyksta“, – pastebi G. Drukteinis.
Jis tęsia, kad tradicijų nykimas kelia lengvą apmaudą, todėl gėlių nešimas, kad ir iš kur būtų atėjusi ši tradicija, yra bent kažkokia tradicija, kuri, pasak pašnekovo, yra svarbi nacionaliniam identitetui.
Pasak G. Drukteinio, šiuolaikiniuose Holivudo filmuose matyti, kad ten kultivuojama absoliuti nepagarba mokytojams. Filmuose rodoma, jog į mokytojus galima sviesti popieriaus gniužulą, jiems įspirti ar apipurkšti automobilius. Tai padaręs moksleivis filmų kūrėjų akimis tampa kietu.
„Neišvengiamai iš tos masinės kultūros priemonių ateina tokia nuostata, kuri griauna mūsų visuomenės pagrindus“, – sako pašnekovas. Dėl to, sako jis, yra svarbu nuo mažų dienų vaikams diegti pagarbą ir policininkui, gydytojui, tėveliams, o juo labiau mokytojams.
Kuo mažiau, tuo geriau
Praėjusiais metais socialiniuose tinkluose plito įrašas, kuriame užfiksuota, kaip mokytoja po Rugsėjo 1-osios šventės visas gautas gėles šveičia į konteinerį. Šią istoriją „Delfi“ priminė G. Drukteiniui ir paklausė – ar gėlės išties nėra gera dovana mokytojui, ar pati mokytoja pasielgė neetiškai?
Pasak etiketo žinovo, tokios situacijos – labai individualus atvejis, pašnekovas abejoja, kad taip elgtųsi didžioji dalis mokytojų. O jei gėlių išties per daug, G. Drukteinis siūlo išeitį – padovanoti jas tiems, kuriems reikia, pavyzdžiui, nuvežti į prieglaudą ar senelių namus.
„Jeigu kalbėtume apie alternatyvas, kokios jos galėtų būti? Knygos? Bet juk tada makulatūros susikauptų. Buteliai ar maistas? Pilna bagažinė užsikrautų sausainiais“, – svarsto G. Drukteinis.
Jis primena, kad dovanos psichologija nuo senų laiku buvo pagrįsta momentu. Momentu, kai dovana yra įteikiama ir kai ja pasidžiaugiama. Pasak pašnekovo, visi puikiai supranta, jog po tų kelių dovanos įteikimo akimirkų prasideda buitis.
Tiesa, kalbėdamas apie dovanojamas gėles etiketo žinovas primena pagrindines taisykles. Svarbiausia, sako jis, kad dovanojamų gėlių skaičius nebūtų lyginis. Mat lyginis gėlių skaičius jau nuo seno siejamas su laidotuvėmis, jis žymi pradžią ir pabaigą. Dėl šios priežasties, sako pašnekovas, dovanojamų gėlių skaičius turi būti nelyginis.
O kiek gėlių geriausia dovanoti mokytojui? „Mano patarimas paprastas – kuo mažiau, tuo geriau. Tas kuklumas nebūtinai reikš skurdumą ar šykštumą, priešingai, tai reiškia racionalumą“, – atsako G. Drukteinis. Jis priduria, kad svarbus ir pats įteikimo momentas. Dovanojant gėlę geriausia žiūrėti sveikinamam žmogui į akis, pasakyti keletą žodžių.
Galiausiai, kalbėdamas apie konkrečią gėlę – kardelius, G. Drukteinis sako, kad jei ieškosime sovietmečio, jį rasime daugumoje šiandieninio gyvenimo sričių. Tai ir sovietmečiu statytos mokyklos, ir jų konceptas, tai ir miestų gatvės, kurios buvo nutiestos sovietmečiu, galiausiai žmonės, kuriems daugiau nei 35 metai, taip pat gali būti laikomi susiję su sovietmečiu.
G. Drukteinio nuomone, kardelių, kaip ir kitų gėlių, nereikia sieti su sovietmečiu, o tradicijos dovanoti mokytojams gėles etiketo žinovas siūlo neužmiršti.
Ką sako mokytojai?
„Delfi“ apie gėlių, o tiksliau – kardelių, dovanojimą Rugsėjo 1-osios proga paklausė ir pačių mokytojų. Ar jie, kaip ir dalis mokinių tėvų, galvoja, jog tai sovietmečio reliktas, kurio reikėtų atsisakyti?
Štai Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje dirbanti mokytoja sako mananti, kad šiandien požiūris į praeitį yra liguistas. Pasak jos, yra naikinama viskas – paminklai, žmonių vardai, gėlės. Nors visa tai, sako mokytoja, yra istorija, kurios negalima ištrinti. Pavyzdžiui, pastebi pedagogė, Dainų šventėje daugiatūkstantinė minia dainavo Salomėjos Nėries „Mūsų dienos kaip šventė“, tačiau yra šaukiama, kad reikia naikinti gatvių, įstaigų pavadinimus, susijusius su ja ar kita asmenybe iš sovietmečio.
„Kardeliai man asocijuojasi su Rugsėjo 1-ąja, bet ne su sovietmečiu. Gėlės ta proga reikalingos, jos puošia žmonių gyvenimą. <...> Kokia gėlė bebūtų, ji teikia gėrį, šilumą, meilę“, – komentuoja pedagogė.
Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus šv. Juozapo gimnazijos lituanistas Evaldas Mankevičius. Jo nuomone, mes gyvename simbolių pripildytame pasaulyje, o simboliams prasmę suteikiame mes patys. Gėlės, jo manymu, taip pat yra simbolis, ir visai nesvarbu, ką mes pasirinksime, – ar lelijas, ar rožes, ar kardelius, prasmė gėlėse bus tokia, kokią mes jose norime sukurti.
„Galbūt kai kuriuos mokytojus ir galėtų trikdyti kardelių asociacija su sovietmečiu, bet tai yra iš kartos į kartą besitęsianti tradicija. Šiuo metu besimokantys vaikai gėles išsirenka padedami tėvų, nes jų tėvai, seneliai savo mokytojams greičiausiai dovanojo šias gėles. Manau, tai tam tikra kultūrinė tradicija“, – sako mokytojas.
