Tėvai plačiai atvers pinigines matematikos ir lietuvių kalbos korepetitoriams
Greta sako, kad per dvejus metus pakeitė du matematikos korepetitorius dėl to, kad vienas buvo kiek per silpnas, nes nemokėjo normaliai paaiškinti, kitas mokė pagal kitą sistemą nei mokykloje, todėl kilo daug visokių nesusipratimų.
Šiais metams Greta eina pas naują korepetitorių, kad jis ją kuo geriau paruoštų egzaminui. Tėvai praėjusiais metais mokėjo po 20–23 eurus už pamoką, šiais metais mokės po 27 eurus, nes išrinko geresnį, daugiau patirties turintį mokytoją. Mergina lankys papildomas pamokas vieną kartą per savaitę iki Naujųjų metų ir du kartus per savaitę po jų.
„Nematau jokios problemos, kad keičiu korepetitorius. Pasitarėme su tėvais, nusprendėme, kad kam mėtyti pinigus į balą, jeigu galima pasiimti geriau brangesnį, bet kad būtų kokybiškas mokymas“, – sako ji.
Paklausus, ar prieš abitūros egzaminus dar ims kokio kito dalyko korepetitorių, atsakė, kad tėvai norėtų paimti lietuvių kalbos, bet dar nesurado tinkamo, nesuderino laikų ir nežino nuo kada tiksliai eis. Lietuvių kalbos egzamino paruošimui šeima planuoja išleisti 25–30 eurus už pamoką.
Greta sako, kad šiandien atrodo, jog nereikės pagalbos dėl anglų kalbos, istorijos, biologijos. Bet kaip bus iš tiesų – žiūrės eigoje, galbūt reikės pasiimti kelias pamokas prieš pat egzaminus.
Kyla įtarimų dėl mokyklos mokytojų
Gretos mama sako, kad nors po Naujųjų vien matematikos korepetitoriaus pamokos dukrai kainuos daugiau nei 200 eurų, panašiai ir lietuvių kalbos, bet jiedu su vyru šioje vietoje pinigų neskaičiuojantys. Žinojo, kad taip bus, todėl susimažino kitas išlaidas, nes nori, kad dukra būtų kiek įmanoma stipriau pasiruošusi.
„Investavimas į vaiko mokslus ir būrelius mums labai svarbus, tai darome reguliariai. Aišku, norėtųsi, kad mokyklose vaikus gerai paruoštų ir nereiktų papildomai mokytojų samdyti, bet panašu, kad taip nėra.
Kartais net būna atrodo, kad mokyklose mokytojai patys suinteresuoti ne viską iki galo paaiškinti, ypatingai matematikos, kad mokinys ateitų pas juos privačiai. Nėra „skanios“ tokios situacijos. Tad verčiamės kaip galime. Aišku, yra gabių vaikų, kuriems nieko papildomai nereikia, bet kiek pažįstu tėvų pati ar dukra pasakoja apie savo draugus, klasiokus, tai papildomai mokytis eina kokie 80 proc.“, – pastebi mama.
Ji taip pat sako, kad toli gražu ir ne visi korepetitoriai yra geri: „Pasigirti gali visi, kaip išmokys, padės, bet ar tikrai taip būna visada, tai tikrai ne. Mes ir patys turėjome tokios patirties, tad patarimas būtų rinktis tikrai atsakingai, ir jau geriau kiek brangiau sumokėti iškart už paslaugas, nei paskui mokėti dvigubai“.
Dėl kainų nesidera, mokykloje dirbti neapsimoka, mokiniams svarbiausia – motyvacija
Matematikos korepetitorius, būsimas inžinerijos magistrantas Gediminas sako, kad šiais metais turės daugiau mokinių, nei pernai. Daugiausiai jo klientai yra 11–12 klasių moksleiviai, yra vienas dešimtokas. Gedimino matematikos pamoka pernai kainavo 24 eurus. Šiais metais ją pakėlė iki 28 eurų, o abiturientams kaina yra 30 eurų.
Gediminas jau turi 8 mokinius, kuriuos mokys po du kartus per savaitę. Dirbs ir savaitgaliais. Dėl kainos derėjosi tik viena šeima. Mokytojas sako nusileidęs vos dviem eurais, daugiau, sako, kad jam neapsimoka, nes dar tik pati mokslo pradžia, ir dar tikrai kreipsis dėl pamokų ir nesiderės, nes turėti gerą mokytoją apsimoka.
Paklausus, galbūt norėtų eiti mokyti mokinių matematikos į mokyklą, jis nusišypso, sakydamas, kad jei ir norėtų, finansiškai to daryti visiškai neapsimoka, o dirbti tik iš idėjos jis negali. Kol jaunas – nori išnaudoti galimybes, padirbėti „iš peties“, neskaičiuojant laiko ir darbo valandų. Šiandien iš papildomų pamokų jis sako uždirbantis neblogai, be savo studijų turi ir darbą.
Paklaustas, kokie ateina mokiniai, jis atsako, kad būna labai visaip – vieni susiima tik 11 klasėje, ar net tik 12 klasėje ir būna praleidę esminius pagrindus ankstesnėse klasėse, ir su jais yra daug darbo, nes reikia sugrįžti atgal kelis metus. Kiti gi juos turi stiprius ir ateina jau labai konkrečiai gilintis ir stiprinti žinias konkrečiose dalyko vietose. Su tokiais dirbti jam patinka labiausiai, nes toks jaunimas yra labiau motyvuotas.
„Pastebėjau, kad po šių metų žlugusios brandos egzaminų reformos, tėvai, kai kalbamės apie pamokas, labai daug klausinėja, kodėl tiek mokinių neišlaiko to egzamino, kokios buvo klaidos, kodėl kasmet taip yra, ko tikėtis kitais metais. Žmonės naturaliai pergyvena. Moksleiviai irgi pergyvena, to nerimo, streso tikrai daug iš jų jaučiasi. Dar spaudimas iš tėvų irgi jaučiasi. Būna, kad jie labiau išgyvena, nepasitiki savo atžalomis. Kiekvieną kartą sakau, kad žmogus turi turėti ne baimę, kad neišlaikys, o motyvaciją. Tuomet ir išlaikys. Aš neišmokysiu mokinio, kuris ateina pasibūti, nes tėvai jam liepė. Kai yra abipusis supratimas dėl ko mes susitinkame, tada ir rezultatas yra“, – patikina Gediminas.
Privataus mokymo rinka netrukus išaugs dvigubai
Stebėdama, kaip kasmet auga korepetitorių paslaugų reikalingumas, kalbų mokyklos „AMES Education“ vadovė, sertifikuota Britų Tarybos „Education UK“ ir studijų JAV bei Kanadoje ekspertė Eglė Kesylienė, sako, kad taip yra dėl to, jog šalies švietimo sistema ir tėvai orientuojasi tik į rezultatą – tam tikro egzamino ar mokomojo dalyko vertinimą, kas nėra teisingas kelias.
Ji pastebi, kad pagrindinis krūvis dėl to tenka ne tik ir taip įvairiomis veiklomis po mokyklos dažnai apkrautam jaunam žmogui, bet ir šeimos biudžetui, nes, susidomėjimui korepetitorių paslaugomis augant, neabejotinai didėja ir investicijos į taip vadinamą „šešėlinį švietimą“ – buvusių ar esamų pedagogų ir studentų teikiamas papildomas mokamas švietimo paslaugas. Ir tokia tendencija tik stiprės. Prognozuojama, kad pasaulinės privataus mokymo rinkos dydis iki 2030 m. padvigubės – nuo 2023 m. buvusių 57,92 mlrd. padidės iki 105,98 mlrd. JAV dolerių.
E. Kesylienė pabrėžia, kad korepetitorių poreikį pateisina tuo atveju, kai vaikas ir taip demonstruoja puikius mokymosi rezultatus, tačiau, norėdamas įstoti į prestižinį universitetą, siekia pagerinti konkrečios disciplinos pažymį, kad atitiktų tos ugdymo įstaigos reikalavimų kartelę. Arba tuo atveju, jeigu vaikas buvo priverstas kurį laiką nelankyti mokyklos ar dėl kitų objektyvių priežasčių jo pažymiai suprastėjo. „Dėl tokių priežasčių papildomas ugdymas būtinas, tačiau tiems, kurie kasdien gali eiti į mokyklą ir pamokų metu konsultuotis su mokytoju, tai gali būti perteklinė ir nebūtinai naudinga priemonė“, – mano ji.
Konkurencija ir aplinkos spaudimas
E. Kesylienė sako, kad didžiulę korepetitorių paklausą iššaukia didėjanti konkurencija tarp mokinių ir studentų. Tėvai, aplinka spaudžia jauną žmogų, taip pat didėjančios sumos, kurias savo vaikų išsilavinimui gali skirti pasiturintys tėvai. „Tai, kad poreikis geram išsilavinimui didėja, savaime nėra nieko blogo, tačiau bėdų atsiranda tada, kai konkurencija tarp jaunų žmonių ir jų tėvų pasiekia raudoną liniją. Žinoma, norint mokytis ar studijuoti geriausiose mokymo įstaigose, visiškai išvengti konkurencijos nepavyks, nes ten galioja itin griežti atrankos kriterijai ir taikoma selektyvių stojamųjų egzaminų sistema, pagal kurią atsirenkami mokiniai tik su geriausiais pažymiais. Tačiau tai nereiškia, kad visi be išimties ten turi patekti ir dėl to reikia priverstinai papildomai mokytis“, – sako ji.
Švietimo specialistė teigia, kad norint patekti į tokias mokymo įstaigas, paskutinės nakties prieš egzaminą triukas negalioja, tam reikia nuosekliai ruoštis ne vienerius metus ir ne chaotiškai, o su profesionalų parengta strategija – kokių kompetencijų norimas universitetas reikalauja ir kaip tam tinkamai pasiruošti. Taip pat nereikia primygtinai versti jaunų žmonių versti mokytis tai, ko jie nenori.
Argumentai, kodėl nereikia pasiduoti korepetitorių bumui
„Nereikia atimti iš vaiko galimybės mokytis savarankiškai, mokytojams ir tėvams paliekant ribotą vaidmenį – pasirūpinti, kad vaikas gautų visas būtinas mokymosi priemones ir įrankius, koordinuotų ir vadovautų procesui, bet už vaiką jo neatliktų. Negalime nuvertinti vaiko savarankiškumo, be kurio efektyvus mokymosi procesas – neįmanomas, ieškojimas informacijos, domėjimasis vaiką ugdo, moko papildomų įgūdžių ir dažnai suteikia galimybę peraugti savo įsitikinimus siekiant aukštų rezultatų, – neabejoja E. Kesylienė ir pabrėžia, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog tėvai turi atsiriboti nuo vaiko mokymosi proceso – jie turi būti šalia, stebėti procesą ir pasiūlyti pagalbą, bet jos neprimesti, – Ne vienas tyrimas rodo, jog vaiko pasitenkinimas ir motyvacija didesni, kai jam pačiam pavyksta įveikti savo žinių spragas, kvalifikuotam specialistui tik užvedant jį ant kelio, tačiau dabar pastebiu plintant ydingą praktiką korepetitoriaus ieškoti vien todėl, kad vaiko pažymiai neatitinka tėvų iškeltos reikalavimų kartelės. Kartais įsivaizduojamos žinių spragos koreguojamos net pradinukams“.
Pasak jos taip sparčiai augant korepetitorių rinkai, švietimo ekspertai yra susirūpinę dėl sumaišties, kurią kartais sukelia mokytojo mokykloje ir mokytojo už jos ribų taikomi ugdymo metodai tai pačiai disciplinai: „Jeigu vaikas mokykloje mokomas vienaip, o korepetitorius jį ugdo kitaip, mokymosi efektyvumas mažėja, o painiavos egzaminų metu daugėja, todėl tos žinių spragos gali neužsipildyti taip greitai, kaip tėvai tikėtųsi.
Tačiau turbūt svarbiausias kontrargumentas, kodėl aklai nederėtų pasiduoti šiam korepetitorių bumui, yra tėvų galimybė tinkamai nustatyti samdomo mokytojo kvalifikaciją – abejoju, kad visi tėvai turi tinkamas kompetencijas tai padaryti. Pasirinkus ne pagal korepetitoriaus sugebėjimus, o jo įkainį, vaiko papildomo mokymo procesas gali užtrukti neribotą laiką ir virsti „būreliu“, o ne konkrečių žinių spragų šalinimu“.
E. Kesylienė tėvams, kuriems atrodo, jog jų vaikui kurioje nors disciplinoje reikia pasitempti, pirmiausia kreiptųsi į jį mokykloje mokantį mokytoją, nes pastarasis vaiką pažįsta geriausiai, žino jo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl profesionaliai identifikuos, ar tos spragos atsirado dėl žinių stokos, disciplinos nebuvimo ar kitų priežasčių. Jeigu vaikui iš tikro reikia papildomos pagalbos, profesionaliausiai ir greičiausiai tai padarys būtent jis.
Vis labiau vertinami „minkštieji įgūdžiai“ – tarp kurių kritinis mąstymas, kūrybiškumas
E. Kesylienė sako, kad pagerinti savo vaiko mokymąsi galima tokiomis paprastomis priemonėmis, kaip tinkamas miego ir valgymo režimas, išmaniųjų ekranų ribojimas, taip pat suteikta galimybė užsiimti įdomia veikla. Tačiau ne mažiau paveikus būdas vaiką sudominti viena ar kita disciplina, kad jis savarankiškai norėtų šioje srityje gilinti žinias – suteikti galimybę save pasitikrinti tarptautinėje aplinkoje, kur susirenka vaikai iš skirtingų šalių ir su skirtingomis mokymosi patirtimis. Pavyzdžiui, vasarai už sumą, skirtą korepetitoriui, išleisti jį į tarptautinę stovyklą su užsienio specialistais, kur vaikas stiprins norimas kompetencijas, galės „pasimatuoti“ norimą specialybę, patobulinti savo asmenines savybes ir susirasti naujų draugų.
Pašnekovė akcentuoja, kad įvairūs naujausi tyrimai rodo, koks svarbus yra žaidimų, linksmybių ir apskritai laisvas laikas vaikų ugdymosi raidai, nes dažnai be aiškios priežasties suprastėję akademiniai rezultatai signalizuoja vaiko išsekimą – pervargę tokiu būdu jie nesąmoningai reikalauja pokyčių. Ir papildomi mokslai po mokyklos, kurie trunka neribotą laiką, nėra vienintelė išeitis.
„Nereikia užsiciklinti tik į rezultatą – akademinius pažymius. Kai beveik visų sričių specialistai gali pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu ir gauti iš jo visą reikalingą faktinę informaciją akimirksniu, universitetai ir darbdaviai vis labiau vertina žmogaus gebėjimus ir kompetencijas, ypač didelį dėmesį skirdami taip vadinamiems „minkštiesiems įgūdžiams“ – komunikacijai, bendradarbiavimui, problemų sprendimui, kritiniam mąstymui ir kūrybiškumui“, – sako E. Kesylienė, papildydama, kad tokie įgūdžiai įgaunami tik kompleksiškai bendradarbiaujant su kitais ir kartu rengiant įvairius projektus, to „iškalti“ neįmanoma, todėl privačių pamokų formatas, kai su samdomu korepetitoriumi bandoma įsisavinti sausą informaciją, labai dažnai vaikui nesukuria tos vertės, kurios tėvai tikisi.
