Pašnekovė įsitikinusi, kad kokybiškos priemonės – gana svarbu, vis dėlto ne visada į jas verta aklai investuoti. Anot Rasos, kol vaikas dar tik pirmaklasis ar antraklasis, normalu, jog ir daiktus saugos mažiau, todėl tarnaus jie ne taip ilgai, kaip norėtųsi.
„Praėjusiais metais mokyklai ruošėme būsimąją pirmokę. Iš pradžių uoliai išstudijavome valstybinės progimnazijos „paruoštuką“ – o pasirodo, reikia visai nemažai. Kartoniniai dviejų dydžių segtuvai (neprireikė nė vieno), dviejų rūšių kartonas, akvarelė, guašas (geriau, kaip sako sąrašą sudarę darbuotojai – rusiškas!), plastilinas (taip pat – geriausia rusiškas), 3 storių teptukai, dveji klijai, aplankalai 1 klasei (netiko nė vienas, vėliau teko įsigyti specialius klijuojamus). Nepaminėjau kokybiškos, ergonomiškos kuprinės, penalo su mėgstamu personažu, indelio vandeniui, piešimo sąsiuvinių, vaškinių kreidelių, dviejų rašalinių parkerių (pirmojo prireikė po dviejų mėnesių), dūdelės, kokybiško indelio maistui, pirmokės nuotaiką atitinkančios gertuvės ir gausybės kitų smulkių daiktų. Žinoma, neskaitant uniformos, kitų drabužių, batelių, sporto aprangos ir stilingų įvaizdžio detalių“, – sako Rasa.
Pašnekovė tikina, kad viską pirko iš specializuotų parduotuvių – prieš metus moteris manė, kad jos dukrai reikalingi patys kokybiškiausi daiktai ir priemonės. Atrodė, kad juk visai negaila, kad tik patiktų, tikina moteris.
„Pirmasis kapsulinis parkeris, už kurį viename knygyne sumokėjome per 20 eurų, dingo dar net nepradėjus juo naudotis – tarsi įkrito į juodąją skylę, – šypsosi Rasa. – Piešimo popierius buvo išskolintas bendraklasiams, brangus penalas – apipieštas gėlytėmis, o akvarelė nebetinkama naudojimui – spalvos sumaišytos į vieną tamsų atspalvį dar pirmosios pamokos metu. Nebekalbu apie trečią dieną pamestą gertuvę ir net gražiuosius odinius batus. Tiesa, radome juos žiemą rūbinėje, tik kad jau buvo per maži.“
Pasak Delfi kalbintos moters, patirtis visada vertinga – kiekvienas su laiku atranda savo, tai taikytina ir moksleivius į mokyklas ruošiantiems tėvams.
„O štai uniformos idėja mūsų gimnazijoje man labai priimtina – užtenka vos kelių marškinėlių ar pėdkelnių. Sarafano audinys puikus, išlaikė visus metus, o juk dėvimas jis buvo kasdien. Truputį gaila, kad šiemet mokykla keičia uniformų spalvą, tad teks pirkti naują – priešingu atveju puikiai tiktų ta pati, – tikina Rasa. – Visa uniforma, manau, kainuos apie 150 eurų.“
Bendrai pasiruošimas pirmajai klasei, anot Rasos, kainavo apie 450 eurų, vis dėlto tam tikras priemones ne kartą teko pirkti ir mokslo metų eigoje.
Šiemet rinksis pigesnes priemones
Šiemet Rasos dukra bus antrokė – pašnekovė sako, kad požiūris į mokyklinių prekių pirkimą visiškai pasikeitęs. Ji teigia apsipirkinėsianti viename populiariausių prekybos centrų, kur prieš rugsėjo 1-ąją galioja nuolaidos iki 50 procentų.
„Nepirksime ir naujos kuprinės – į valyklą nunešėm senąją, o mažus įplyšimus sutvarkė šalia namų esančioje siuvykloje. Kaip nauja, – džiaugiasi Rasa. – Tikiu, kad daug tėvų susiduria ir su kitu niuansu – manau, ne tik mano aštuonmetė pageidauja priemonių su mėgstamų herojų paveikslėliais. Štai pernai nupirkome penalą iš gerai žinomos žaislų parduotuvės, jis kainavo apie 30 eurų, buvo išpuoštas „Ledo šalies“ herojais. Jau minėjau, kad buvo apipieštas iškart, negana to – didelės kokybės nepamačiau, skyreliai, skirti flomasteriams ir pieštukams, gana greitai suplyšo. Dabar dukrai vis dažniau pasakoju apie tvarumo svarbą ir, regis, pavyksta sutarti, kad ne viskas, kas blizga, yra vertinga.“
Būsimos antrokės mama sako, kad mokyklinės prekės iš parduotuvių lentynų nedingsta ir po rugsėjo 1-osios, tad geriau įsigyti jų vėliau, nei kaupti sąsiuvinių, pieštukų ar aplankų atsargas namuose.
„To mokau ir vaiką – neapsikrauti daiktais ir suprasti, kad gražus sąsiuvinis nepadės rašyti dailyraščiu, o į madingą kuprinę sudėti vadovėliai nepersiskaitys patys. Domiuosi, ką apie tai kalba psichologai, kiti specialistai, o jie tikrai rekomenduoja mokyti vaikus, ypač šiuolaikinius, nesureikšminti daiktų. Ir taip gyvename itin vartotojiškoje visuomenėje, tad ir man, kaip mamai, norisi akcentuoti tai, kas iš tiesų svarbu“, – šypteli Rasa.
Šiemet moteris planuoja išleisti iki 50 eurų, neskaitant uniformos. Šios sumos turėtų pakakti kanceliarinėms prekėms, įskaitant kuprinės atnaujinimą.
„Dvejoju ir dėl batelių įsigijimo. Spintoje – kelios poros kokybiškų ir patogių laisvalaikio batų, manau, jie puikiai tiks ir naujiems mokslo metams. Manau, kad kai kuriuos įsitikinimus atsinešėme iš savo patirties vaikystėje – pavyzdžiui, manymą, kad rugsėjo pirmąją į suolą turime atsisėsti su naujutėlaitėmis basutėmis ar kruopščiai išlygintu klostuotu sijonu. Kartais prisimenu Skandinavijoje gyvenančią bičiulę, kuriai mano pasiruošimas rugsėjui kelia nerimą ir stresą – ten tokios suirutės ir savotiškų lenktynių nė su žiburiu nerasi“, – pasakoja Rasa.
