Vilnietė, auginanti tris vaikus: dovanos mokytojams – sovietinis palikimas
Vilnietė Liepa, auginanti tris vaikus, iš kurių du yra mokyklinio amžiaus be gėlių neplanuoja nieko dovanoti mokytojai: „Nenešame dovanų niekada, tik gėles. Sūnus eis į 10 klasę, savo mokytojai kasmet visada jas neša. Ne kažkokias dideles puokštes, o simboliškai – dažniausiai po 1–3 kardelius. Taip pat nešini su gėlėmis ateina ir jo bendraklasiai. Niekada nekilo net minčių dovanoti rugsėjo 1-ąją dovanas mokytojai, tarp tėvų apie tai nebuvo kilusi tokia diskusija. Darželiuose irgi auklėtojoms dovanų nedovanojome, tai proga puikiai tinka jauki simbolinė puokštytė pagal vaiko metus.“
Moteris sako, kad tai – ne skūpumo, o pozicijos reikalas: „Mano nuomonė – gan kategoriška, man tikrai negaila pinigų, bet aš nuoširdžiai nesuprantu, kodėl reikia dovanoti dovanas už darbą, tam yra atlyginimai. Visi tie auklėtojų ir mokytojų papirkinėjimai atėję nuo sovietinių laikų. Čia tas pats, kas ateini po atostogų ir gauni dovaną nuo kolektyvo, kuris turi priverstinai „mestis“ ir jei nesimesi, kiti, o juolab tas, prie kurio dovanos neprisidėjai, žinos, kad „nesimetei“. Tada, aišku, kad visi metasi, nes gero nelauk. Suprantama, kai vaikai nori pasveikinti mokytojus jų profesinės dienos proga, vaikai kūrybingi šiais laikais, visko prigalvoja, kad parodyti, koks svarbus jam yra mokytojas. Bet kam vaikus pratinti prie akivaizdžių pakišų?
Koks tėvų tikslas dovanojant dovanas? Kad mokytojai būtų geresni jų vaikams? Kad būtų atlaidesni? Man tai labai tolima nuo mano suvokimo ir mokytojo, kaip tokio, vertinimo ir pagarbos šiai profesijai. Man tai atrodo žeminančiai ir būtų pačiai gėda nešti parduotuvės čekį vokelyje sūnaus auklėtojai rugsėjo 1 d. proga. Jinai net ir nepriimtų. Nešantys dovanas sako, kad jas dovanoja, nes jų sunkus darbas, maži atlyginimai. Bet ar tik mokytojų mažos algos? Ar, pavyzdžiui, gaisrininkai gauna asmenines dovanas, o gal bibliotekininkai ar tie patys kasininkai? Ne vaikai ir jų tėvai turėtų kelti mokytojams algas dovanų čekiais, o valstybė turėtų pagalvoti ir padaryti taip, kad baigtųsi tokie dalykai.“, – nuostabos dėl idėjos apiberti mokytojus dovanomis neslepia moteris.
„Džiaugiuosi, kad mūsų sūnaus mokykloje dovanos mokytojams nepraktikuojamos, pas mus tokių dalykų nėra, bendravimas su mokytojais yra ne dovanų, o žinių gavimo, jų dalinimosi, pagarbos vienas kitam lygyje. O ir patys mokytojai, esu tikra, net nepriimtų asmeninių dovanų, nes šioje mokykloje tiesiog tai nėra vertybiškai priimtina. Man, kaip mamai, svarbu, kokį pavyzdį mokykloje gauna sūnus. Kad jis su „tokiomis dovanėlėmis“ paskui nelakstytų pas gydytojus, policininkus ar valdininkus galvodamas, kad dėl to gaus kažką greičiau, geriau, daugiau ar jam kas nuolaidžiaus.“
Yra ir kitokių nuomonių: nuo dovanų čekių iki aukų labdaros organizacijoms
Visgi, ne visiems atrodo taip, kaip Liepai. Štai vilnietė Rasa, auginanti dvylikametę dukrą – kiek kitos nuomonės: „Mes su kitais tėvais visada kažką dovanojame. Šiemet dovanosime čekį į parfumerijos parduotuvę. Nepriimu tai kaip kažkokio kyšio ar papirkimo. Tiesiog žinome, už kokias algas mokytojai dirba ir kiek sveikatos, jėgų, ištvermės reikalauja šis darbas. Per karantiną, manau, su namų mokymu daug kas spėjom „atsikąsti“, ką reiškia mokytojo duona. Tai tiesiog norisi žmogų nudžiuginti, dovanojant tai, ko gal pats sau ne visuomet gali įsigyti“.
Tarp dovanų Rugsėjo 1-osios proga girdimi ir tokie variantai kaip saldainiai mokytojui, gaublys į klasę, bendra puokštė nuo visų vaikų. Yra klasių, pasirinkusių vietoje gėlių atnešti paramą Maisto bankui – negendančių maisto produktų.
Panašu, populiariausia dovana prasidedant mokslo metams lieka gėlės – jomis, dažniausiai vienu ar keletu žiedų, nešini mokinukai eina į klases pasitikti naujų mokslo metų, o finansiškai didesnes dovanas pasilieka mokslo metų pabaigai:
„Nesu Rugsėjo 1-ajai nešusi kažko. Pas juos (vaiko mokykloje, aut. past.) ne itin galima. Mokslo metų pabaigoje esame tėvai dėjęsi bendrai dovanai, bet kad pradžioje metų – ne“, – pasakoja mokyklinio amžiaus vaiką auginanti Simona.
„Sveikiname mokytojus su dovanų čekiais nuo klasės per mokytojo dieną ir gimtadienius“, – sako Neringa, taip pat tikinanti Rugsėjo 1-ąją apsiribojanti tik gėlėmis.
Vietoje gėlių – prasminga tradicija
Įdomus ir mokyklos požiūris į dovanojimo kultūrą. Anot Karalienės Mortos mokyklos Rinkodaros ir komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, giliai įsišaknijusios tradicijos daro savo ir, prasidedant naujiems mokslo metams, mokiniai ateina nešini įvairiomis gėlėmis – tai simboliška dovana, kuri mokytojų tikrai neįžeidžia ir neturėtų įžeisti:
„Dažnai tai yra vienas pirmųjų vaiko kontaktų su savo mokytoju, o įteikiamas gėlės žiedas, kurį, tikriausiai, išvakarėse rinko kartu su tėvais, tam tikra prasme sumažina jo patiriamą stresą pirmąją mokslo dieną. Kokios gėlės ir kiek jų dovanojama, neturi skirtumo, svarbu, kad jos būtų dovanojamos iš širdies.“
Visgi, anot G. Kitovės, Mokslo ir žinių diena – šventė ne tik mokytojams, bet ir visai mokyklos bendruomenei, todėl siekiama, kad norintys pasveikinti mokyklą su šia švente, dovanotų tai, kas įprasmina mūsų vertybes:
„Nuo pat mokyklos įkūrimo turime nuostabią tradiciją – pirmąją mokslo metų dieną savo bendruomenės tėvus kviečiame vietoje gėlių atnešti knygą mokyklos bibliotekai. Labai džiaugiamės, kad kiekvienais metais atsiranda vis daugiau tėvų, kurie padeda kurti mūsų mokyklos tradiciją ir nusprendžia pasveikinti mokyklos bendruomenę suteikdami skaitymo džiaugsmą.“
