Kitąmet egzaminas – pagal atnaujintą programą
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), sulaukusi klausimo, kodėl nuspręsta sunkinti valstybinį anglų kalbos egzaminą, savo atsakyme teigė, kad „2022 m. buvo atnaujintos visų dalykų bendrosios ugdymo programos, tarp jų ir pirmosios bei antrosios užsienio kalbos programos, orientuojantis į gyvenime būtinų kompetencijų įgijimą ir stiprinimą“.
Pasak NŠA, atnaujinant programą buvo nustatytas aukštesnis kalbos mokėjimo lygis, kurį turėtų pasiekti abiturientas, baigęs pirmosios užsienio kalbos bendrąją programą: III gimnazijos klasėje – B2, o IV gimnazijos klasėje – B2+.
„Pagal ankstesnę programą pirmosios užsienio kalbos bendroji programa buvo orientuota į B1/B2 kalbos mokėjimo lygį. Daugumoje ES šalių baigdami mokyklą mokiniai būna pasiekę pirmosios užsienio kalbos B2 mokėjimo lygį.
Per šių metų brandos egzaminų sesiją abiturientai paskutinį kartą laikė valstybinį anglų kalbos egzaminą pagal ankstesnę programą, todėl ir egzaminą sudarė atitinkamai 40 proc. B1 lygio ir 60 proc. B2 lygio užduočių. Kitais metais egzamino užduotys bus rengiamos pagal atnaujintoje programoje numatytus reikalavimus“, – dėstoma NŠA atsakyme.
Struktūra išliks tokia pati
Pasiteiravus, kokie pokyčiai laukia paties egzamino, NŠA teigė, kad egzamino struktūra išliks tokia pati – jį sudarys 4 dalys: kalbėjimas, klausymas, skaitymas, rašymas. Dalis egzamino vyks elektroniniu, dalis – tradiciniu būdu:
„Nuo praėjusių mokslo metų pasikeitus brandos egzaminų sistemai, anglų – kaip ir kitų užsienio kalbų – valstybinis brandos egzaminas buvo padalytas į dvi dalis: pirmąją dalį, kuri vadinosi tarpiniu patikrinimu, mokiniai laikė III gimnazijos klasėje, o antrąją laikys IV gimnazijos klasėje šiais mokslo metais.
Vienuoliktokų laikytą anglų kalbos egzamino pirmąją dalį sudarė B2 lygio klausymo ir skaitymo užduotys. Pasikeitė tai, kad šios užduotys pateikiamos elektroniniu formatu.
Antrąją egzamino dalį sudarys B2+ lygio kalbėjimo ir rašymo dalys. Kalbėjimo dalies struktūra nesikeičia, t. y. lieka monologo ir dialogo užduotys. Rašymo dalį sudarys trys užduotys: pusiau oficialus laiškas, rašinys (esė) ir naujovė – duomenų komentavimas. Ši dalis vyks tradiciniu būdu.
Atlikdami kalbėjimo ir rašymo užduotis abiturientai pagal B2+ kalbos mokėjimo lygio reikalavimus turėtų vartoti turtingesnį žodyną, gebėti diskutuoti įvairiomis temomis, pateikti išsamius argumentus ir paaiškinimus.
Taigi valstybino pirmosios užsienio (anglų) kalbos egzamino struktūra išliks tokia pati, o užduotys atitiks atnaujintą ugdymo programą bei Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenyse išdėstytus B2 mokėjimo lygio reikalavimus, o mokiniai egzamino dalis laikys per dvejus metus.“
Sprendimas geras, bet trūksta informacijos
Paklausta, ką mano, jog 2024 / 2025 m. m. laikomas valstybinis anglų kalbos egzaminas bus sunkesnis, „American English School“ mokymo dalies vadovė, Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Maria Kleczkowska sakė, kad, jos manymu, sprendimas geras:
„Būtų lengviau su jumis kalbėti, jei būtų praėjęs bent vienas, nes dabar naujos redakcijos egzaminas bus tik kitų metų pavasarį. Tad, kai pamatysime, tada ir žinosime. Bet apskritai, mano subjektyvia nuomone, pats sprendimas yra geras. Manau, kad yra normalu ir gerai, jog jis yra sunkinamas, nes anglų kalba šiais laikais jau yra beveik kaip vairuotojo pažymėjimas ar gebėjimas naudotis kompiuteriu. Tai kiekvieno modernaus žmogaus neatsiejami įgūdžiai, nepaisant to, kokioje srityje jis dirba. Visi suprantame, kad anglų kalba yra reikalinga.“
Nors sutinka, kad anglų kalba šiandien visiems labai reikalinga, tad reikia ją mokėti, M. Kleczkowska pripažįsta, kad atnaujinta programa ir laukiantis sunkesnis egzaminas kelia daug klausimų, į kuriuos dar nėra atsakymų:
„Tai turėtų eiti drauge su kitais sprendimais, o kol kas labai trūksta informacijos tiek tėvams, tiek moksleiviams, tiek ir mokytojams, mokykloms. Tie moksleiviai, kurie šį egzaminą laikys artimiausius trejus ketverius metus, mokėsi pagal seną programą. Šioje vietoje sprendimo kol kas nėra, pavyzdžiui, nėra didinamas anglų kalbos valandų skaičius. Tai čia yra toks prieštaravimas, nes, jeigu kažką sunkiname, kažkur turime pridėti ir valandų. Bet šito dalyko nėra.“
Išsikreipė suvokimas, ką reiškia mokėti kalbą
Kalbėdama apie anglų kalbos mokymąsi ir jos mokėjimą, pašnekovė užsiminė, kad iššūkių per egzaminą moksleiviams kyla ir dėl to, jog supratimas, ką reiškia iš tiesų mokėti kalbą, dabar tapo iškreiptas.
„Kaip mokytoja galiu pasakyti, kad dabar yra iškraipytas supratimas, ką reiškia mokėti užsienio kalbą. Dabar visi įvairiomis kalbomis skaito socialinius tinklus, žiūri filmus ir t. t., turėdami po ranka „Google“ vertėją, dirbtinį intelektą visi įsivaizduoja, kad jie moka laisvai vartoti tą kalbą tiek žodžiu, tiek raštu. Ir visi pamiršta, kad kalbą geba vartoti naudodamiesi visais tais įrankiais.
O valstybiniame anglų kalbos egzamine nėra jokių įrankių, jokių žodynų ir vertėjų. Ir jaunas žmogus turi sugebėti parodyti, kad jis tikrai tą kalbą moka tam tikru lygiu ir kalbėti, ir rašyti, ir skaityti, ir suprasti iš klausos.
Ir čia prasideda problemos. Reikia gražiai, gramatiškai taisyklingai, vartojant platų žodyną sudėlioti savo mintis užsienio kalba, tai pavyksta tikrai ne daug kam. Kitas dalykas – skaitymas. Jaunimas dabar labai įdomiai skaito – labiau skenuoja tekstą. Per egzaminą tikrinama, ar ir detales suprato, o ne tik bendrai mintį pagavo. O mokiniai dažnai perskaito pradžią ir neva jau žino, kuo viskas baigsis“, – apie mokymosi iššūkius kalbėjo M. Kleczkowska.
Gali padaugėti norinčių mokytis papildomai
Pasiteiravus, kokią tendenciją pastebi, ar paskutiniais metais mokykloje atsiranda daugiau norinčių mokytis anglų kalbos papildomai, M. Kleczkowska sakė, kad tokių moksleivių yra visada, nepriklausomai nuo amžiaus grupės. Pašnekovės teigimu, tai labai susiję ir su užsienio kalbos dėstymo kokybe mokykloje:
„Gal tas skaičius kiek mažesnis nei prieš 20 metų, bet tikrai daug moksleivių mokosi papildomai, nes tėvai supranta anglų kalbos svarbą. Kalbant apie didžiuosius Lietuvos miestus, galiu pasakyti, kad tikrai yra daug gerų, stiprių mokytojų, kurių kvalifikacija labai patobulėjo, o ir žinios dabar labai lengvai prieinamos, nebebūtina kur nors važiuoti. Tai didelis privalumas mokyklai, nes atitinkamai stiprėja tų mokytojų vedamos pamokos. Sakyčiau, kad mokykloje dėstymo kokybė labai patobulėjo ir pagerėjo.
Bet didieji miestai nėra visa Lietuva. Mažesniuose miesteliuose situacija labai prastėja. Kai vyresnio amžiaus mokytojai išeina į pensiją, pamaina neateina. Žinau, kad tenka eiti vaikus mokyti ir fizinio lavinimo, ir kitų dalykų mokytojams arba išvis nėra anglų kalbos pamokų. Taigi viskas labai priklauso nuo dėstymo kokybės. Jei tėvai pamato, kad ji nekokia arba, kad vaikui tiesiog sunku išmokti kalbą, tada ieško pagalbos.
Nežinau, kaip pasiteisins mano prognozės, kol nebuvo to egzamino, nėra rezultatų, gal dar ne visi suvokia, bet, manau, kad tie pirmi metai gali būti toks lyg indikatorius, kaip yra su žiniomis. Ir, jeigu paaiškės, kad žinių tokio lygio egzaminui trūksta, vėl bus renesansas kalbų mokyklose, nes kažkur reikės tas spragas užpildyti, reikės tų papildomų valandų. Nes gali būti taip, kad anglų kalbos valandų mokykloje yra per mažai tam, jog būtų galima pasiekti tą lygį.“
Papildomų pamokų nenumatyta
NŠA patvirtino, kad nenumatyta didinti anglų kalbos pamokų skaičiaus: „B2 lygio įtvirtinimui III gimnazijos klasėje skiriamos 108 valandos, jo pastiprinimui iki B2+ IV gimnazijos klasėje skiriamos 102 val. per mokslo metus. Papildomų anglų kalbos pamokų nėra numatyta.“
Pasiteiravus, kas numatyta, kaip moksleiviai pasiruoš pasunkintam egzaminui, jei pamokų nedaugės, gautame NŠA atsakyme rašoma, kad kalbų mokėjimo lygio reikalavimai kyla nuolat ir tam, kad būtų pasiektas pažengusio kalbos vartotojo lygis, skiriami ne paskutiniai metai, o net visi šešeri:
„Pagal atnaujintas bendrąsias programas kalbų mokėjimo lygio reikalavimai kyla nuosekliai: 7–8 klasėse pasiekiamas kalbos mokėjimo lygis B1, 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse pasiekiamas kalbos mokėjimo lygis B1 / B1+, o III–IV gimnazijos klasėse pasiekiamas kalbos mokėjimo lygis B2 / B2+.
Taigi pasiekti pažengusio kalbos vartotojo lygį skiriami net 6 mokymosi metai, tvirtam laisvo vartotojo etapui B1 lygio įtvirtinimui – 4 metai, pažengusio B2 – 2 metai.
NŠA pridėjo, kad užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) brandos egzamino užduočių pavyzdžiai ir atliktys, taip pat užduočių vertinimo lentelės yra parengtos ir jas galima rasti NŠA interneto svetainėje.