Tarnybos organizuotoje apklausoje dalyvavo 1144 viešojo sektoriaus darbuotojai iš skirtingų ministerijų ir 132 privataus sektoriaus darbuotojai, dirbantys vienoje didelėje įmonėje, rašoma pranešime spaudai.
Respondentų paklausus, ar jie svarstytų galimybę grįžti į darbą pirmaisiais metais po vaiko gimimo, dauguma moterų ir vyrų atsakė teigiamai. 63 proc. apklaustų moterų ir net 78 proc. vyrų, dirbančių viešajame sektoriuje, teigė, kad svarstytų tokią galimybę. Tuo metu privačiame sektoriuje išryškėjo priešinga tendencija – ten apie šią galimybę galvotų daugiau moterų (82 proc.) nei vyrų (74 proc.).
Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės teigimu, šie duomenys atskleidžia realų darbo ir šeimos derinimo poreikį jau pirmaisiais vaiko auginimo metais, o galimybė derinti šiuos įsipareigojimus aktuali tiek moterims, tiek vyrams.
Paklausus, kas paskatintų grįžti į darbą pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieneri), daugiausiai respondentų (54 proc.) pažymėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Šis atsakymas buvo dažniausiai pasirenkamas tiek vyrų, tiek moterų iš abiejų ekonominių sektorių. Tiesa, viešajame sektoriuje šį variantą dažniau rinkosi vyrai, o privačiame – moterys.
Lygių galimybių kontrolierės manymu, svarbu užtikrinti, kad nuotolinio darbo galimybė darbovietėje būtų faktiškai prieinama: „Reikia paminėti, kad nuotolinio darbo galimybė valstybės tarnyboje atsirado tik su naujos redakcijos Darbo kodeksu, įsigaliojusiu 2017 m. liepos 1 d. Viešojo sektoriaus darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į šį poreikį ir drąsiau taikyti lanksčias darbo formas.“
Užtikrinta vaiko priežiūros išmoka, prieinamos vaiko priežiūros paslaugos buvo vienodai aktualios abiejų sektorių, abejų lyčių ir įvairaus amžiaus respondentams. Gerokai rečiau kaip paskatas respondentai nurodė palankią aplinką rūpintis vaiku darbo vietoje ir dalijimąsi vaiko priežiūra su kitais šeimos nariais.
Dalis respondentų akcentavo vaiko priežiūros paslaugų kokybės problemą, kai kurie nurodė, kad į darbą pirmaisiais metais po vaiko gimimo grįžtų, jei galėtų samdyti ar jiems būtų apmokama vaiko priežiūros paslauga. Kitos priežastys, kurias nurodė respondentai ir kurių nebuvo tyrimo klausimuose, buvo sunki materialinė padėtis, unikali karjeros galimybė ar ženkliai didesnis atlygis, nenoras prarasti įgūdžių.