Įvairios reakcijos skatina diskusiją apie susiklosčiusią situaciją. Tėvai piktinasi, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai siūlo pakentėti ir priprasti, o darželių auklėtojos palieka darbus, rašoma rašoma „Sanus Cibus“ pranešime spaudai.
Nuomone apie tai, kodėl vaikai nevalgo ir nevalgys, jei nesikeis požiūris į maitinimo organizavimą, dalinasi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Valgiaraštis – tai ne knyga, tai procesas
Gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės teigimu, vaikai ir toliau nevalgys, jei nekeisime požiūrio į pokyčių įgyvendinimą maitinime.
„Jau turėjome galimybę įsitikinti, kad valgiaraštis – tai ne knyga ar technologinių kortelių rinkinys. Norint pakeisti valgiaraštį reikia keisti maitinimo organizavimą įstaigoje, atsižvelgti į visą procesą, čia ir slypi raktas į sveikesnį maitinimą“, – sako gydytoja dietologė.
Kas šiandien yra maitinimo organizatorius įstaigose, retoriškai klausia dr. E. Gavelienė. Susidaro įspūdis, kad maitinimo organizavimu užsiima darželio direktoriai, tačiau iš tiesų, tai turėtų būti darželiuose dirbančių dietistų darbas. Jų užduotis ne tik sudaryti valgiaraštį, bet ir ugdyti vaikus, tėvus, darbuotojus, parinkti kitas reikalingas priemones vykdant pokyčius ir tinkamai kontroliuoti.
Pasak dietologės, idealu, jei kokybės kontrole užsiimtų nepriklausomų maitinimo specialistų komanda, nes šis procesas reikalauja daug kompetencijų. Dėl to, paskatinta aplinkinių, kartu su partnerėmis prieš metus subūrė dietistų, dietologų, maisto technologų komandą „Sanus cibus“, kurios tikslas išauginti sveikesnę kartą Lietuvoje. Taigi ne tik sveikas maistas, bet vaikų, tėvų, virėjų ir viso personalo ugdymas, maitinimo proceso kontrolė nuo žaliavų kokybės iki galutinio patiekalo patiekimo.
Tėvų įsitraukimas ne mažiau svarbus
Tiesa, dr. E. Gavelienė tvirtina, kad ne tik profesionalus maitinimo organizavimas, bet geras mikroklimatas, pozityvus nusiteikimas bei žinios padeda pokyčius įgyvendinti sklandžiau.
Gydytoja teigė, kad galima nusipirkti sveikiausią ir teisės aktus atitinkantį valgiaraštį, galima priversti virtuvės darbuotojus gaminti pagal jį, tačiau vaikai nevalgys, jei jis nebus suderintas su visa darželio bendruomene. Svarbu, kad tėvai būtų informuoti apie pokyčius, tas pačias maitinimosi taisykles taikytų namuose, o vaikai suprastų, ką valgo.
Dr. E. Gavelienė pasidalino laiškais, kuriuos gavo iš konsultuotų ugdymo įstaigų tėvų ir vadovų. Pavyzdžiui, mama iš vieno Vilniaus darželio, tvirtino, kad net po nemokamos konsultacijos, darželio vadovybė įsiklausė ir pradėjo pokyčius palaipsniui – pirmiausia buvo surengta paskaita tėvams apie sveiką maitinimąsi, po to iš dalies buvo pakeistas valgiaraštis: atsisakyta saldžių gėrimų, batoną pradėta keisti viso grūdo duona ir po truputį keičiami patiekalai. Taigi toks procesas nekelia streso ir atveria kelią tikriems pokyčiams.
„Aš labai džiaugiuosi, kad mums su komanda pavyko sukurti sprendimą, kuris veikia. Mes siūlome po truputį keisti mažos maistinės vertės patiekalus sveikesniais ir pilnai įgyvendinti šį procesą taip, kad vaikai būtų ir sotūs, ir gautų pakankamai reikalingų medžiagų. Kartu su pokyčiais ugdome personalą, atrenkame kokybiškas žaliavas. Visgi reikia pripažinti, kad šis kelias yra sunkesnis, bet ir nepalyginamai efektyvesnis“, – pasakojo dr. E. Gavelienė.
Trūksta kvalifikuotų ir gabių dietistų
Ne mažesnė problema, dėl kurios pokyčiai nevyksta sklandžiai, pagal kuriuos maitinami vaikai, yra kvalifikuotų ir gabių dietistų trūkumas.
Neretai ugdymo įstaigose dėl nedidelio darbo užmokesčio dydžio dirba nekvalifikuoti, dažnai kitas pareigas turintys žmonės, be dietisto ar dietologo išsilavinimo. Todėl jiems nepavyksta tinkamai paruošti ir suderinti priimtinų bei sveikų patiekalų valgiaraščio su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
Išeitis – integruotas požiūris
Ministerijos užmojis išjudinti pokyčius maitinimo srityje yra sveikintinas, tačiau vykdant pokyčius turėtų būti rekomenduojama ne tik viena ar kita knyga, bet teikiama metodinė pagalba, kaip įgyvendinti rekomendacijas.
Sprendimas, kad vaikai valgytų, yra. Tai – integruotas, ar kitaip, holistinis požiūris į maitinimo procesą. Svarbūs ir profesionalai, tinkamai atliekantys šį darbą, ir visų dalyvaujančių pusių įsitraukimas.