– Ar tikrai vaikas nuo 2 metų būna jau pasiruošęs eiti į darželį?
– Matyt, vienareikšmiško atsakymo nėra, nes labai daug kas priklauso nuo vaiko individualių savybių. Be abejo, kad nuo 2 metų yra geriau nei nuo vienerių, bet galbūt dar ne taip gerai, kaip būtų po pusmečio ar vaikui sulaukus trejų. Dvimetis jau pradeda savarankiškėti, po truputį atsiranda interesas kitiems vaikams, daugelis turėdami galimybę – ar žaisti su mama, ar su bendraamžiu, pasirinktų pastarąjį variantą. Bet nepaisant to, dvimečiai vis dar ieško mamos, jiems vis dar labai svarbu turėti pastovų tą patį saugumo objektą, kad, nerimui sukilus, galėtų į tą saugumo uostą nubėgti. Trejų metų vaikai jau yra sukaupę pakankamą tą meilės ir saugumo rezervą ir, jei kyla nerimas, gali patys jį įveikti. Tai du metai yra ta riba, kai žalos vaikui jau nebus padaryta, bet psichologai rekomenduotų, jei yra galimybė, bent pusmetį dar palaukti.
– Bet yra nuomonė, kad kai kurie metinukai lengviau atsiskiria nuo mamos nei dvimečiai ar trimečiai. Ką apie tai mano psichologai?
– Taip, vyrauja tokia nuomonė. Tokie vaikai, kuriems metai ar truputį daugiau, iš tikrųjų yra linkę prisitaikyti greičiau, bet kieno sąskaita? Jie nepasakys mamai, kad jiems liūdna, kad jie nori namo. Jie nesugraudins mamos ir tėčio taip, kaip tą gali padaryti vyresni. Tikėtina, kad tų ašarų bus mažiau, nes jie linkę greičiau prisitaikyti, bet kaip ten yra viduje, mes nežinome. Tokio amžiaus vaikas ieško saugumo ir jei jo neranda, nerimas viduje nusėda tokiomis skaudžiomis pasekmėmis, susiformuoja nuomonė, kad pasaulis yra nesaugus. Tą akimirką jo emocinė raida šiek tiek sustoja. Jei jo bendraamžis būdamas su pastoviu globėju yra pasirengęs lipinėti, kopti, tyrinėti, metinukas darželyje, kuris ir neverkia, bet jis nei ropos, nei bėgs, nei tyrinės, nes pagrindinis jo uždavinys bus susitvarkyti su tuo, kas vyksta jo viduje. O viduje tikrai visko daug vyksta. Be to, tokie vaikai dar nesuvokia ir laiko tėkmės. Kitas dalykas, dėl ko jiems lengviau prisitaikyti – jie neįvardija mamai ar tėčiui, kas jam nepatinka. Kai tėvai nežino, jie ramesni. Gal dėl to ir vaikas būna ramesnis.
– Kiek laiko turėtų trukti adaptacija darželyje?
– Mes sakome, kad jei du mėnesius vaikas keliasi ir sako, kad nenori į darželį ar verkia, dar yra normalu. Bet mama ir tėtis turėtų tvirtai stovėti ant žemės ir įvertinti, ar situacija gerėja. Pirmą mėnesį, pirmas savaites – labai sunku. Paskui, kai viskas įgauna rutiną, matomas tam tikras palengvėjimas – verkia, bet jau nebe taip, miega dar prastai, bet jau mažiau keliasi. Jei situacija gerėja, nieko tokio. Jei negerėja, matyt, yra dar kažkas, dėl ko vaikui sunku integruotis. O būna taip, kad antrą mėnesį situacija dar ir pablogėja. Bet net ir po to paūmėjimo, po savaitės jau turėtų būti geriau ir geriau.
– Dažnai mamos vaiką nuvesti į darželį patiki tėčiams, nes su jais vaikai lengviau pasilieka. Kodėl?
– Gali būti, kad tėtis pats yra ramesnis. O vaikai yra mūsų atspindžiai. Kitas dalykas, kad gal mamos yra labiau linkusios truputį ilgiau tarpdury pastovėti, o tas vaiką trikdo. Kitas dalykas – jei vedame metinuką į darželį, iki pusantrų metų svarbiausias asmuo jam yra mama. Jis prie jos būna atviras. Kai toks vaikas būna su kitais žmonėmis, jis linkęs labiau tvardytis, tampa santūresnis, nerodo tiek emocijų. Bet kad ir kaip bebūtų, turime suprasti, kad vaikui sunku, ir mama turi tą atlaikyti. Jei mamos ir vaiko ryšys yra stipresnis, nei vaiko ir tėčio, mama turėtų apsišarvuoti kantrybe ir pati nuvesti vaiką į darželį, tinkamai su juo atsisveikinti ir palikti.
– Dažnai pirmas dienas rekomenduojama pabūti grupėje kartu su vaiku. Kiek laiko tai turėti trukti?
– Tai labai svarbu. Pradžioje kartu su vaiku reikėtų pabūti darželyje porą valandų ir eiti namo. Kai jau matome, kad apsiprato, kokias 3–5 paliekame trumpam iki pietų ir prieš pietų miegą pasiimame. Paskui paliekame miegoti ir ateiname pasiimti po miego. Labai svarbu šito proceso neskubinti, juk vaikui tiek daug reikia nuo šiol išmokti daryti pačiam.
– Ar tiesa, kad antram vaikui adaptacija yra lengvesnė?
– Sunku pasakyti. Gal tėveliai jau žino, ko tikėtis, nes dažnai su pirmu vaiku tėveliai teoriškai žino, bet praktiškai nelabai. Aišku, gal dar įtakos daro tai, kad tokiam vaikui įsilieti į kolektyvą yra paprasčiau, nes jis jau turi bendravimo su kitais vaikais patirties. Triukšmas darželyje nekels streso, nes ir namie taip būna.