Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagoms įsisavinti. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį. Kol virškinamasis traktas „mokosi“ skaidyti įvairias medžiagas, kyla įvairių nesklandumų.
„Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis. Tėvus visuomet raminu, kad tai – nepavojingas, išaugamas dalykas, kurį mes, kaip tėvai, tiesiog turime kantriai ir su rūpesčiu pralaukti“, – atsiųstame pranešime sako gydytoja J. Parnarauskienė.
Kaip teigia moksliniai šaltiniai, daugiau nei 50 % kūdikių pirmaisiais metais po gimimo turi bent vieną funkcinį virškinimo trakto sutrikimą arba susijusį požymį ir simptomą.
Vis dėlto tiesiog kantriai palaukti, kai ant rankų – kojytes iš skausmo riečiantis kūdikis, nėra lengva, todėl aptarkime dažniausias pilvuko bėdas ir galimus pagalbos būdus.
Pilvuko diegliai
Gydytoja J. Parnarauskienė pripažįsta, kad apie pilvo dieglius iki šiol yra žinoma mažiausiai. „Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Jie būna ne visiems vaikams ir prasideda apie 1–2 mėnesį, o baigiasi apie 3–4, kai vaikas pradeda judėti, kai jau galima šiek tiek pakeisti mitybą“, – sako Pediatrijos centro gydytoja.
Remiantis mokslininkais, tai paveikia apie 20 % kūdikių.
Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). Pilvo diegliai taip pat gali atsirasti dėl to, kad žarnyne susikaupia daugiau dujų dėl mikrobiotos pokyčių ir net dėl tėvų nerimo.
Pagalbos būdų diegliukų kamuojamam kūdikiui yra įvairių ir jie labai individualūs. Vieniems padeda švelnus pilvuko masažas, kitiems – šiluma, tretiems – vėsinimas, dar kitiems – vibracija, važinėjimas autokėdutėje.
Tačiau svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba. Rūpindamiesi savo kūdikiu, tėvai neturėtų pamiršti ir savo poreikių. Kuo mažiau streso ir nuovargio jie jaučia, tuo labiau jie gali sutelkti dėmesį į mažylį. Ir tai padės nutraukti „verkiančio kūdikio – bejėgių tėvų“ ciklą.
Pilvo pūtimas
Jei dieglius galime tik numanyti, pilvo pūtimą patvirtina padidėjusi pilvo apimtis ir visiems pažįstami garsai, lydintys dujų išėjimą iš žarnyno. Dujos kūdikio žarnyne kaupiasi, jeigu vaikas per greitai prisivalgo, netinkamai žįsta ar paima buteliuką, valgydamas prisiryja oro.
„Reikėtų mažylį dažniau maitinti, kad jis neįsiverktų ir per daug neišalktų, kad galėtų valgyti ramiai. Leisti atsirūgti, kad oro burbuliukai nenueitų žemyn į žarnyną“, – pataria gydytoja.
Viduriavimas
Jei kūdikis tuštinasi skystomis išmatomis daugiau nei 6 kartus per dieną, tai laikoma viduriavimu.
„Ištikus šiai bėdai, žindomą kūdikį reikia žindyti dažniau. Pieno mišiniu maitinami kūdikiai taip pat turėtų būti maitinami dažniau. Jei tai nepadeda, reikėtų pasikonsultuoti su pediatru“, – pataria gydytoja.
Vidurių užkietėjimas
Užkietėjus viduriams, vaikui sunku pasituštinti, jis tampa neramus, pradeda mažiau valgyti, nepriauga svorio.
Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan. Kūdikiai yra labai individualūs ir tuštinimosi dažnis gali skirtis.
„Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais pagal žarnyno eigą – darant pusračius iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis – tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti“, – pataria J. Parnarauskienė.
Jei jūsų kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėnesių, vasaros metu svarbu dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Žindomam kūdikiui mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina.
Jei mažylis maitinamas pieno mišiniu ir mišinys ruošiamas pagal gamintojo nurodymus, kūdikiui skysčių irgi užteks. Vasaros metu, jaunesnį nei 6 mėnesių kūdikį, galima dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Esant labai dideliems karščiams, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Jei pastebite, kad kūdikis geria labai daug ir tai jums kelia nerimą, pasitarkite su savo gydytoju. Siūlykite kūdikiui vandens tik tuo atveju, jei taip rekomendavo jūsų gydytojas.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė priduria, kad tokiose situacijose reikia prisiminti ir gerąsias bakterijas. „Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, maitinamiems mišinuku vaikams galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų – košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas“, – pataria L. Barauskienė.
Laktozės įtaka
Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų – laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno, turinčio laktozės. Tačiau tokia liga yra itin reta ir apie ją reikėtų galvoti pačioje pabaigoje.
„Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Tokiu atveju kūdikiams, maitinamiems mišinuku ir labai vargstantiems dėl simptomų, galima būtų parinkti gydytojo rekomenduotą mišinuką be laktozės, o žindančioms mamoms – jeigu tai yra alergija – pašalinti alergeną iš savo mitybos ir tęsti žindymą“, – pataria gydytoja.
Pasak specialistės, žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną – kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškinti visos laktozės. Tuomet ji patenka į storąjį žarnyną, dėl jame esančių bakterijų susiformuoja dujos ir tuomet turime pilvelio bėdas.
Ar mamos mityba ir pieno mišinys turi reikšmės kūdikio virškinamojo trakto problemoms?
Kūdikio virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio. Gydytoja pataria nedaryti skubotų išvadų vos susidūrus su virškinimo sutrikimais.
„Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai išimti iš savo mitybos, kuo jį pakeisti ir kiek laiko stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu išimti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą – pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji – svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė“, – sako L. Barauskienė.
Pieno mišiniai yra kelių rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Kadangi nėra vieno riebalo, kuris turėtų visas organizmui būtinas riebalų rūgštis, į mišinukus dedamas įvairių aliejų mišinys – tam, kad kūdikis gautų didesnį spektrą riebalų rūgščių.
„Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia – dviejų. Būtina pasikliauti specialisto – pediatro ar dietologo – pagalba“, – pataria L. Barauskienė.
Požymiai, kada reikia sunerimti
Gydytoja J. Parnarauskienė taip pat pastebi, kad kūdikių mamos labai jautriai reaguoja į virškinimo sutrikimus.
„Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad visi vaikai auga skirtingai – vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas – priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį. Visuomet, kilus nerimui, verčiau pasikonsultuoti su gydytoju ir ieškoti sprendimų kartu“, – reziumuoja gydytoja.