Pediatrė Liene Smane sako, kad nuo 6 iki 7 metų amžiaus vaiko sąnariai tampa stipresni, tačiau nuo 8 iki 11 metų geriausia ugdyti vaiko greitį, todėl tokio amžiaus vaikams rekomenduojama bėgioti, o jėga ir ištvermė turėtų būti treniruojami tik sulaukus vienuolikos metų. Reakcija turėtų būti ugdoma 8–9 metų, ritmo pojūtis ir pusiausvyra – 9–12 metų, tačiau sulaukus 12 metų jau daug sunkiau gerinti erdvinį supratimą ar judesių kontrolę. „Daugelis tėvų nerimauja, kada pradėti leisti savo vaikus į sporto būrelius ar komandas. Jau 4–5 metų vaikus jūs galite supažindinti su įvairiomis sporto rūšimis ir pastebėti, kurią iš jų jūsų vaikas mėgsta labiausiai. Remiantis tarptautinėmis sporto organizacijų rekomendacijomis, vaikas turi būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 60 minučių per dieną, tačiau Lietuvoje tėvai ne visada to laikosi. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl apie 25 proc. vaikų turi antsvorio“, – sako pediatrė Liene Smane.
Gydytoja primena, kad bet koks fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį vaiko imuninei sistemai, nesvarbu, ar jis žaidžia lauke, važiuoja dviračiu, ar dalyvauja rimtesnėse veiklose, pavyzdžiui, žaidžia futbolą. Mažiausiai tris kartus per savaitę vaikui reikia tam tikros fizinės veiklos, kuri skatina raumenų funkcionalumą ir stiprina judėjimo aparatą. Tai taip pat taikoma vaikams, turintiems sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių. „Tačiau viską reikėtų daryti apgalvotai“, – sako gydytoja. „Kiekvienas sportas turi teigiamų ir neigiamų aspektų. Pavyzdžiui, plaukimas gerina koordinaciją ir kvėpavimo sistemą, dailusis čiuožimas – pusiausvyrą, o jodinėjimas puikiai veikia laikyseną, plėtoja ryšį tarp žmogaus ir gyvūno, o ir vaikas praleidžia daugiau laiko lauke. „Reiterterapy“ – tai visame pasaulyje pripažintas gydymo metodas vaikams ir suaugusiems, sergantiems ligomis, susijusiomis su periferine nervų sistema, kvėpavimo sistema bei turintiems judesio sutrikimų ar sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Šis gydymo metodas taip pat yra labai naudingas vaikams, kurie kenčia nuo lėtinio streso, nerimo priepuolių ir apatijos.“
Atsižvelgdama į tai, kad skirtingo amžiaus vaikams rekomenduojama ugdyti skirtingus įgūdžius ir kad visos sporto šakos turi savo pliusų ir minusų, pediatrė Liene Smane rekomenduoja paįvairinti vaiko fizinę veiklą, retkarčiais pakeičiant sporto šaką, kurioje jis dalyvauja. „Daugelis mano, kad pagrindinė sporto užduotis – ugdyti atkaklumą ir charakterį, tačiau medicininiu požiūriu tai nėra pats svarbiausias dalykas“. O „4F“ tyrimo duomenys rodo, kad dauguma tėvų nori, kad jų vaikai žaistų futbolą (23 proc.), užsiimtų lengvąja atletika (18 proc.) ar šoktų (18 proc.). Mažiau populiarios sporto šakos (6–11 proc.): ledo ritulys, krepšinis, tinklinis, tenisas, bėgimas ir plaukimas. Nepriklausomai nuo sporto šakos, net 41 proc. tėvų nori, kad jų vaikas taptų profesionaliu sportininku.
Nors dauguma tėvų planuoja, kad jų vaikas dalyvaus kokioje nors sporto programoje, o 71 proc. norėtų, kad jų vaikai tęstų savo treniruotes ir paauglystėje, pediatrė L.Smane pabrėžia ir kitas priežastis, kodėl sportas yra itin svarbus. Fiziškai aktyvūs vaikai auga sveikesni, geriau vystosi fiziškai ir psichiškai; fizinė veikla padeda jiems lengviau išgyventi stresą, įgyti teigiamų emocijų ir nukreipti dėmesį nuo mokyklos, todėl leidžia jų smegenis pailsėti. Jeigu vaikas nesportuoja, tada auga antsvoris, atsiranda rizika susirgti antro tipo cukriniu diabetu, silpsta kaulai ir raumenys, gali padidėti kraujo spaudimas ar cholesterolio kiekis kraujyje bei vystosi kitos su antsvoriu susijusios ligos. Nepakankamas fizinis krūvis taip pat yra viena iš širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių.
„Yra tėvų, kurie mano, kad vaikas turėtų sutelkti dėmesį į mokslus, o ne praleisti laiką sportuodamas, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai, kurie yra fiziškai neaktyvūs, sunkiau susikaupia ir turi problemų mokindamiesi. Idealiu atveju vaikai ir tėvai turėtų dalį laiko praleisti sportuodami kartu, tokiu būdu stiprindami emocinį tarpusavio ryšį, kuris teigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą“, – priduria pediatrė Liene Smane.