Atsisėdęs vaikas jau regi supantį pasaulį iš aukštesnės pozicijos, rankos jau laisvos plojimams ir manipuliacijoms su žaisliukais, tai skatina ir vaiko psichinę raidą.
Nereikėtų gąsdintis jeigu jūsų mažylis tokio amžiaus dar negeba išlaikyti viršutinės kūno dalies vertikalioje pozicijoje, galbūt jam dar kiek anksti ir reiktų išlaukti tinkamo laiko tuo tarpu padedant sustiprėti. Jei liemuo dar silpnas, nerekomenduojama laikyti kūdikio priverstinai pasodinus ir apkaišius šonus pagalvėmis. Tokiu atveju vaiko liemens nelaikantys raumenukai neleidžia suteikti taisyklingos padėties ir vidaus organams.
Vienas iš ryškiausių ženklų, kurį rodo sėdėti besiruošiantis kūdikis – galvos ir petukų kėlimas, kada jam vos prilaikomos kojos, o kartais vaikai ir be suaugusiųjų pagalbos demonstruoja regimą norą pamankštinti liemens raumenis. Šiuo momentu galite laikyti jį / ją už delnų (rankos turėtų būti lenktos per alkūnes, o galvą turėtų kelti kartu), svarbu pajausti kurioje padėty vaikui pagalba jau nereikalinga ir leisti judesį pabaigti savarankiškai. Tik tuomet aktyviausiai dirba raumenukai, tuo pačiu auga ir vaiko savarankiškumas bei savivertė.
Jei vis tik jūsų mažylis nedemonstruoja pastangų pakilti į sėdimą poziciją – paraginkite jį vartytis nuo nugaros į šonus; taip pat laikydami už juosmens, veidu nuo savęs, leiskite jam nuleisti pilvą žemyn ir pagelbėkite vėl išsitiesti į vertikalią poziciją, taip stiprinsite nugaros raumenis.
Jeigu kūdikiui jau virš septynių mėnesių ir jums kelia nerimą jo pasyvumas – reikėtų kreiptis į prižiūrintį pediatrą, kuris stebėdamas vaikelio psichomotorinės raidos dinamiką gali nukreipti į vaikų neorologą. Būtų naudinga jei prieš apsilankymą pas specialistus pastebėtumėte kiek laiko Jūsų mažylis praleidžia būdraudamas, o kiek laiko miega, taip pat svarbu ar dažnai einate pasivaikšioti, kuomet yra aktyvioji mažylio dienos dalis ir kitus, jūsų nuomone, svarbius aktyvumo epizodus.