Kartais ritualą malonesniu paversti padeda ir vaikams skirtos burnos priežiūros priemonės ar net linksmi žaidimai, rašoma "Eurovaistinės" pranešime spaudai.
Vaistininkė Laura Vanagaitė sako, kad vaikų dantų priežiūra yra svarbi nuo pat pirmųjų pieninių dantų išdygimo, todėl išugdyti įprotį ir paskatinti vaikus nuolat rūpintis dantimis yra labai svarbu.
„Nevalant pieninių dantų didėja rizika karieso atsiradimui, per anksti pašalinus pirmuosius neprižiūrėtus dantukus, vėliau gali išaugti kreivi nuolatiniai dantys, gali reikėti dantų plokštelės“, – perspėja vaistininkė.
Patiems mažiausiems nebūtina griebtis dantų pastos, galima naudoti įvairius gelius, kurių sudėtyje yra ramunėlių, medetkų, šalavijų. Jie mažina uždegimą ir bakterijas. O išaugus krūminiams dantims, jau verta pradėti naudoti dantų siūlą. Vaikams nuo 5 metų rekomenduotina kasdien naudoti dantų siūlą ir burnos skalavimo skysčius.
Pasak L. Vanagaitės, kuo anksčiau ir reguliariau dantys valomi, tuo greičiau tėvai gali pastebėti sugedusius dantis ir pasirūpinti jų gydymu. Taip pat patariama parinkti būtent vaikams tinkančias priemones: nuo dantų pastos, iki dantų šepetėlio.
„Vaikams skirtų dantų šepetėlių šiuo metų yra didelė įvairovė. Pirmojo dantuko šepetėlis gali būti užmaunamas ant piršto su itin švelniais šereliais ir maža galvute. Dažniausiai vaikiški dantų šepetėliai išsiskiria vaikams patraukliu dizainu, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į dantų šepetėlio rankenėlę. Geriausia, kad ji būtų neslystanti, šepetėlio galvutė turėtų būti nedidelė su itin minkštais šereliais“, – pataria vaistininkė.
Ne per daug
Spalvingos ir žaismingos burnos priežiūros priemonės vaikams gaminamos neatsitiktinai. Jos ne tik padeda paversti svarbų kasdienį įprotį malonesniu, bet ir pasižymi mažiesiems tinkama sudėtimi. Vaikams iki trijų metų dažniausiai patartina naudoti dantų pastą be fluoro, o vėliau, jei reikia, jo kiekis sudėtyje gali po truputį didėti.
„Kol vaikas mažas, rekomenduojama naudoti dantų pastą be fluoro arba su sumažintu jo kiekiu, nes vaikas gali dalį pastos praryti. Dantų pastos keikis neturėtų viršyti žirniuko dydžio vienam valymui, todėl didelės rizikos viršyti fluoro kiekį nėr, bet vaikų pastą reikia rinktis pagal vaiko amžių. Vaikiškos pastos dažniausiai yra švelnaus skonio, be aštrių šveičiamųjų dalelių“, – sako L. Vanagaitė.
Prieš renkantis dantų pastą su fluoru, vaistininkė pataria įvertinti, kiek paties fluoro jau gaunama su maistu, koks vanduo iš čiupo. „Kartais ir vanduo iš čiaupo gali būti su padidintų fluoro kiekiu. Tokiu atveju visai šeimai patariama naudoti dantų pastą su mažesniu jo kiekiu“, – pataria vaistininkė.
Dantų pastos, kuriose yra aštrių šveičiamųjų, balinančių dalelių yra skirtos suaugusiems, tačiau net ir jiems, jei dantų emalis yra visiškai sveikas, tokių dantų pastų nereikėtų naudoti kasdienei dantų priežiūrai.
Nuo dainų iki pavyzdžių
Savo patirtimi, kaip pripratinti vaikus reguliariai valytis dantis, savo socialinio tinklo paskyroje kvietė dalytis „Eurovaistinė“. Pasiteiravus tėvų, kokiomis priemonėmis jie skatina savo vaikus noriau valytis dantis, paaiškėjo, kad veiksmingi būdai gali būti patys įvairiausi: nuo linksmų žaidimų, kurie įtraukia vaikus į kasdienį ritualą, iki pirmų patirčių pas odontologą.
Viena iš atsakiusių mamų teigė, kad dukrą pripratinti pavyko nuotaikinga dainele apie dantų priežiūrą. „Ją linksmai dainuojame dvi minutės ryte ir dvi minutės vakare. Valomės kartu, todėl smagu visiems. Linksmi dantų šepetėliai ir skani dantų pasta dantukų valymą paverčia linksmu ritualu“, – rašė moteris. Kita apklausos dalyvė, mokydama savo sūnų valytis dantis, pasakojo taikiusi žaidimų metodą. „Skaičiuodavome dantukus, tardavome kartu raideles A, kad išsižiotų, pirkome spalvotus dantų šepetukus ir galiausiai pradėjome kartu rinktis dantų pastą. Pripratinome. Beveik penkiamečiui vyrukui tai – įprasta ryto ir vakaro procedūra“,– džiaugiasi ji.
Tiesa, žaidimai ir vaikiški dantų šepetėliai ne visada padeda. Viena iš atsakiusių mamų pasidalijo, kad jos vaikas niekuomet nemėgo valytis dantų. Nepadėjo nei įdomūs šepetukai, nei skanios pastos, nei pokalbiai ar knygutės.
„Kartą nuvykome į svečius, o ten buvo žmogus su pajuodusiais sugedusiais priekiniais dantimis. Na, mes suaugę tokių temų neliečiame, o vaikas yra vaikas, todėl iš karto paklausė, kodėl jo tokie dantys. Jo atsakymas, kad vaikystėje nevalė dantų, suveikė. Vaikas pats vakare atsinešė šepetėlį ir pasakė, kad būtinai visuomet valys dantukus, nes nenori, kad jie sugestų“, – sako moteris.