Ne iki galo aišku, kaip organizmas reguliuoja šią sistemą. Mokslinių stebėjimų duomenimis, mechanizmas, kuris saugo kūdikio organizmą nuo motinos organizmo, kūdikiui gimus, pirmosiomis savaitėmis atlieka svarbų vaidmenį diplomatiniuose santykiuose su mikrobais.
Neseniai Birmingamo universiteto (Jungtinė Karalystė) pateikė naujų įžvalgų – anot jų, motinos pienas skatina su uždegiminiais procesais kovojančių imuninių ląstelių dauginimąsi.
„Anksčiau nebuvo tirtas pieno, kuriuo kūdikis maitinamas pirmomis gyvenimo savaitėmis, poveikis, – aiškino neonatologas Gergely Toldis iš Birmingamo universiteto. – Iki mūsų tyrimo nežinota, kokios svarbios yra tam tikros ląstelės žindomiems kūdikiams.“
Tyrime dalyvavo 38 išnešioti naujagimiai, gimę cezario pjūvio būdu. Vieni buvo žindomi krūtimi, kiti – maitinami pieno mišiniu, treti – ir tuo, ir tuo. Visiems vos gimusiems kūdikiams paėmė kraujo ir išmatų mėginių, vėliau pakartojo tyrimus po trijų savaičių.
Vien motinos pienu žindytų kūdikių organizme T ląstelių (arba T limfocitų), kurios yra atsakingos už imunines reakcijas, po trijų pirmų gyvenimo savaičių buvo žymiai daugiau nei kūdikių, maitintų vien pieno mišiniu, organizme.
Motinos piene yra daug antimikrobų, taip pat maistingų medžiagų, kurios laiku aprūpina besiformuojančią imuninę sistemą visomis priemonėmis, reikalingomis kovai su infekcija.
Kūdikio žindymas krūtimi toli gražu nėra sterilus procesas, į žindomo kūdikio organizmą su pienu patenka ne tik motinos odos mikrofloros, bet ir kitų jos organizmo ląstelių. Pirmomis gyvenimo savaitėmis svetimų ląstelių kiekis gali įnešti sumaišties į kūdikio imuninę sistemą.
Vis tik didėjantis minėtų T ląstelių kiekis saugo nuo svetimų motinos kūno ląstelių, o tai svarbus dalykas kūdikio sveikatai.
Nėra aišku, kodėl motinos pienas turi būtent tokį poveikį. Tyrimas su pelėmis parodė, kad įtakos tam turi tarp motinos ir kūdikio vykstanti biocheminių medžiagų kaita. Bet šis mechanizmas nėra iki galo aiškus, tai – ateities tyrimų tema.