Pagalba ligoninėje ir namuose
Kasmet Lietuvoje gimsta apie 1500–1600 neišnešiotų naujagimių, rašoma pranešime spaudai. Vaikelio gimimas per anksti – didžiulis išbandymas šeimai. Tai nerimas dėl mažylio sveikatos, kova už jo gyvybę ir didžiulė atsakomybė priimti teisingus sprendimus, kad naujagimis deramai vystytųsi. Mažylio slauga yra ypatinga: artimieji turi išmokti nebijoti paliesti peršviečiamos jo odelės, pakeisti miniatiūrines sauskelnes ir maitinti vaikutį per zonduką.
Asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė teigia, kad dėl netikėtai ištikusios krizės šeimoms svarbu laiku gauti visą būtinąją informaciją ne tik ligoninėje, bet ir grįžus į namus, kad krizė neužsitęstų ir būtų galima kuo greičiau bei efektyviau prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.
I. Laukytė-Budrienė apgailestauja, kad įvairiuose forumuose, uždarose socialinių tinklų grupėse vis dar yra daug patyčių, nepagarbos ir dezinformacijos. „Visos mažylių šeimos nusipelno gauti patikimą prieinamą informaciją bei ilgalaikę pagalbą. Konsultacijos telefonu mūsų šeimoms nėra efektyvi pagalba. Dėl tos priežasties dar sausio mėnesį nusprendėme kurti šią platformą. Kasmet paskambina vos kelios dešimtys šeimų, tačiau užklausų elektroniniu paštu vis daugėja, ypač karantino metu“, – teigia ji.
Kiekvieną dieną gąsdinanti nežinia
27 savaičių neišnešiotą sūnelį Nojų pagimdžiusi Greta nuo balandžio vidurio yra Kauno klinikose, kur atvyko 23 nėštumo savaitę nubėgus vandenims. „Nuo tada kasdien mane supa nerimas, baimė, nežinia. Pradėjau ieškoti psichologinės pagalbos iš panašias problemas patyrusių žmonių. Kiekviena istorija, pasidalijimas, pabendravimas man yra lašelis vilties, tikėjimo ir stiprybės į išbandymų taurę“, – kalbėjo mama.
Ji dalijasi, kad šiuo metu Nojaus būklė yra stabili, nors jis susiduria su tokiomis neišnešiotų naujagimių problemomis kaip grybelis, apnėja, mažylis stebimas dėl kraujosruvų smegenėlėse. „Nojus kvėpuoja su pagalba, bet valgo mano pienelį, yra neprijungtas prie lašelinių ir tuo aš džiaugiuosi. Tačiau man vis dar be galo reikia psichologinės pagalbos. Tai, kad šiandien padėtis yra kontroliuojama, dar negarantuoja, kad tokia ji bus ir rytoj – kiekvieną akimirką viskas gali persiversti į kitą pusę, – pasakojo Greta. – Ligoninėje mes apsupti nuolatinės medikų priežiūros, namuose to saugumo bus mažiau, todėl „Neišnešiotukų pagalbos linija“ bus didelė parama.“
Konsultuos ankstukų mamos
Pagalbos linijoje konsultuos apmokytos savanorės mamos, pačios auginusios neišnešiotus naujagimius. Planuojama, kad asociacija „Padedu augti“ kasmet paruoš po 10 žmonių, kurie per metus suteiks 500 konsultacijų.
Pirmoji savanorių karta jau baigė specialiai šiai linijai sukurtus 8 savaičių kursus. Juos vedė patyrusi psichologė Dovilė Genutytė-Katarskienė. „Įvykus atrankiniams pokalbiams į kursus pateko labiausiai motyvuotos, gebančios suprasti ir padėti ankstukų mamos. Kursų metu savanorės sužinojo emocinio palaikymo būdus, mokėsi suprasti tėvų savijautos ypatumus gimus, netekus, namie auginant vaikelį“, – pasakojo D. Genutytė-Katarskienė.
Vienija atjauta
Viena iš laiko neskaičiuojančių savanorių mamų – Giedrė Vasiljevienė. Ji nudžiugo sulaukusi organizacijos pasiūlymo padirbėti „Neišnešiotukų pagalbos linijoje“ ir neslepia, kad kadaise tokia pagalba buvo labai reikalinga jai pačiai.
G. Vasiljevienė pagimdė 23 savaičių 562 g svorio sūnelį Jokūbą Augustą. „Buvau sukrėsta, nesinorėjo su niekuo kalbėti, bijojau netikros užuojautos. Pamenu, šią sunkią akimirką I. Laukytė-Budrienė kaip geroji fėja įžengė pas mus su vyru į palatą. Jos akyse mačiau nuoširdų, neapsimestinį rūpestį. Palaikymas iš tokią pat dalią patyrusio žmogaus man buvo labai vertingas, todėl iškeliavusi iš ligoninės nusprendžiau ir pati prisidėti prie organizacijos „Padedu augti“ veiklos. Savanorystė pagalbos linijoje man yra džiaugsmas, nes galėsiu padrąsinti platesnį neišnešiotų kūdikių tėvų ratą. Ne pasakyti tuščią frazę „viskas bus gerai“, bet iš tiesų pakelti dvasią ir padėti susitvarkyti su tais sunkiais jausmais, kuriuos pati esu patyrusi. Kai tai išgyveni, nesinori, kad tektų kentėti kitiems. Taip mąstau ne tik aš viena, bet ir visos su manimi dirbsiančios savanorės mamos. Mus vienija atjauta“, – kalbėjo G. Vasiljevienė.
Pandemija sustiprino nuotolinės pagalbos poreikį
Pasak psichologės D. Genutytės-Katarskienės, pastarųjų mėnesių įvykiai dėl COVID-19 pandemijos ir karantino įvedimas šalyje palietė visus ankstukų tėvus: mamoms vienoms tenka atlaikyti dėl ankstyvo gimdymo atsiradusius emocinius, fiziologinius bei kognityvinius pasikeitimus savo gyvenime, nes tėčiai į skyrių neįleidžiami arba įleidžiami trumpam ir epizodiškai. „Ankstukų mamos po gimdymo patiria stiprią jausmų sumaištį: šoką keičia baimė, baimę – drąsa viską padaryti dėl vaikelio gerovės, drąsą – vienatvė, pyktis, liūdesys, kaltė. Galėtume tęsti ir tęsti vardindami jausmus susilaukus neišnešiotuko. Jausmų moters psichinėje realybėje yra daug ir visi jie yra normalūs bei legalūs šioje situacijoje”, – teigia D. Genutytė-Katarskienė.
Psichologė pabrėžia, kad ištikus gyvenimo krizei labai svarbu nelikti vieniems ir kreiptis į artimuosius, pagalbos linijas ar į profesionalų psichikos sveikatos specialistą.