Didžiulę mamų bendruomenę subūrusios „Motherhood is sexy“ įkūrėjos Ieva Juodelė ir Lina Krasauskienė sako, kad per daugiau nei dvejus metus pastebėjusios, jog moterims ant pečių užkraunami kaip niekad dideli šiuolaikinės motinystės standartai. Nenuostabu, kad kai kurias tai priveda prie emocinio išsekimo, tačiau net ir tuo metu pagalbą pasiekti sunku, ypač – nemokamą.
Jaučia spaudimą būti tobulomis mamomis
„Šiais laikais aplinka „išmeta“ tokį didelį informacijos srautą – kokia turi būti mama, žmona, darbuoja, kaip, ką ir kiek daryti ir ko nedaryti. Mamos labai dažnai viską sugeria į save ir kelia fantastinius reikalavimus sau – per daug save spaudžia“, – pastebi I. Juodelė.
Apgaulingą įspūdį, anot jos, sukūrė socialiniai tinklai, iškreiptas pasilyginimo su kitais efektas ir tėvystės marketingas, kuris orientuotas maksimaliai į vaikų poreikius, pozityvą, klaidų nedarymą ir pan., absoliučiai pamirštant esminį momentą – kaip jaučiasi mama? Kokia jos fizinė ir psichologinė būsena, pavyzdžiui, kiek fiziškai mėnesių ar metų nemiegojęs žmogus gali tobulai, pagal išreklamuotas knygas ir paskaitas auginti vaiką, vardija pašnekovė.
Jos pastebėjimu, tobulybė motinystėje šiandien ima viršų. „Turime neadekvatų spaudimą tėvams niekada neklysti, pirkti geriausius iš geriausių produktus ir priemones vaikams. O susiduriant su kritiniais momentais – juos išgyventi tyliai, be pykčio ir skundų“, – sako I. Juodelė.
Savo bendruomenėje įkūrusios „Anoniminių išpažinčių klausyklą“, kur mamos savo išgyvenimais gali dalintis anonimiškai, bendruomenės įkūrėjos mato, kad jautresnės, į depresyvumą dar prieš gimstant vaikui linkusios mamos, vienos auginančios pirmagimius, besiskiriančios su vyrais ar tiesiog neturinčios šalia artimųjų, realios pagalbos ir emocinio palaikymo, negalinčios dėl finansinės padėties pasisamdyti auklės, dažniausiai anksčiau ar vėliau palūžta. Per ilgai tokiame fone gyvenančios moterys jau adekvačiai savęs įvertinti negali.
„Matome, kad dalis mamų bando save įtikinti, jog gali „susiimti“, tačiau akivaizdu, kad be pagalbos susitvarkyti nepavyksta. Taip pat matome, kad mamas slegia ir gėdos jausmas, apie kurį bijo pasipasakoti, nes galvojama, kad tik jos vienos pasaulyje gali pratrūkti ir aprėkti vaiką“, – dalijasi I. Juodelė.
Didesnė našta tenka moteriai
Asociacijos Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė pritaria tokioms mintims ir papildydama pabrėžia, kad iššūkiai, kada gali prireikti pagalbos, mamoms nesibaigia vaikui suėjus metams ar dviems. O jei tenka prižiūrėti kelis vaikus, reikia derinti skirtingus poreikius, tai iškart reiškia patiriamą nuovargį. Situacijų, kurios pagrindžia, kokia svarbi laiku prieinama pagalba, daug.
„Po vaiko priežiūros atostogų prasideda naujas etapas, su dažnai iš proto varančiomis ir nesuderinamomis jėgomis: reikia ar jau norisi siekti karjeros ir kartu būti atliepiančia mama. O stebuklo nėra, laikas – ne guminis, bandant sutalpinti viską, kažko tenka atsisakyti ir neretai tai būna poilsis. Net ir partnerių bandymas derintis tarpusavyje gali vesti į perdegimą, kai abu stengdamiesi rasti balansą ar vietos išsikelia sau nerealius iššūkius. O ką, jei moteris tempia visą buitį ir vaikų priežiūrą viena? Ir bandant „suderinti“ viską galimai nebelieka laiko net tiems mažiems savipagalbos žingsniams, kaip kad susitikti su draugėmis ar parašyti feisbuko grupėje“, – pamąstyti kviečia M. Pukelienė.
Į klausimą, o kodėl tai turėtų rūpėti visuomenei, pašnekovė siūlo pažvelgti iš kelių perspektyvų. „Dažnai linksniuojama demografinės krizės tema, tačiau kai tik pradedamos liesti kasdienės, bet esminės temos apie mamos sveikatos priežiūrą, apie darbo ir vaikų auginimo derinimą, kažkodėl entuziazmas dingsta. Kaip besinorėtų, kad būtų kitaip ir kad tų iššūkių būtų mažiau, bet su vaikų atsiradimu jų daugiau tenka moterims. Ir tada natūraliai atsiranda paralelė, kad šitie klausimai nueina į šoną, nes yra „moteriški“, „buitiniai“. T.y. kad iš pamatų nepajudame nuostatos, jog „moteriški“ dalykai yra mažiau svarbūs“, – konstatuoja M. Pukelienė.
Negauna reikiamos pagalbos
L. Krasauskienė patikina, kad šios bendruomenės mamos dažnai ieško mokamos pagalbos pas specialistus. Moterys čia dalijasi asmeninėmis patirtimis ir skatina viena kitą kreiptis pagalbos. Tačiau iš tų pačių anoniminių moterų laiškų matyti, kad nemažai mamų norėtų kreiptis pagalbos, bet negali to padaryti dėl finansinių sumetimų. Taip pat galima pastebėti, kad mamos vyriausybinėmis pagalbos organizacijomis ir pagalbos linijomis iki galo nepasitiki ar abejoja jų kompetencija.
„Dažnai koją kiša ir negalėjimas perlipti per save, taip pat gana dažni atvejai, kai moters, kaip mamos, emocinė būklė yra nuneigiama vyro ar kitų artimųjų. Aplinka, kurioje mama augina vaiką, yra svarbiausia dedamoji, galinti iš esmės pakeisti situaciją, ir sunkiausiu metu mamą ištraukti iš juodo periodo“, – sako L. Krasauskienė.
Nemokamos pagalbos, anot jos, vis dar yra per mažai. Per mažai apie ją ir kalbama. „Nėra bendros krypties ir tikslų, – teigia L. Krasauskienė. – Ne kartą su bendruomenės mamomis esame diskutavusios, kad mamų ir tėčių psichologinė sveikata auginant vaikus turi tapti vienu iš svarbiausių prioritetų valstybiniu lygmeniu. Nevyriausybinės organizacijos, besiburiančios mamų palaikymo bendruomenės ar kelios nemokamos konsultacijos poliklinikoje esminių pokyčių padaryti negali.“
| Pagalba krizinio nėštumo atveju | ||||||||||
| VšĮ "Krizinio nėštumo centras" Tel. +370 603 57912, pagalba@neplanuotasnestumas.lt, www.neplanuotasnestumas.lt | ||||||||||
|