– Kokio amžiaus vaikams dažniausiai pasireiškia agresija?
– Pačiais agresyviausiais laikomi vaikai nuo 2 metų iki 4 metų. Tai metas, kai vaikai daugiausiai bendrauja per prisilietimus, o dar nelabai moka pasakyti, ko nori ir, žinoma, neturi kantrybės palaukti. Šio amžiaus vaikai dažniausiai nori, kad būtų taip kaip jie nori. O norai gali keistis labai greitai. Vaikas, pamatęs pas draugą patinkantį žaislą, gali tiesti ranką ir atimti, o kitas gali sureaguoti suduodamas atgal. Labai svarbu suaugusiųjų tinkama reakcija, kad fizinė agresija liautųsi. Vėliau fizinę agresiją keičia žodinė agresija, kai vaikai ima sakyti – „nemyliu“, ,,nedraugausiu“ arba net ,,galvą nupjausiu“ ar ,,nušausiu“. Tuo galima jau pasidžiaugti, kad vaiko smegenys vystosi ir savo pyktį vaikas moka išreikšti žodžiais. Bet tik suaugusieji gali mokyti, kokie žodžiai yra tinkami išreikšti pyktį, o kokie ne.
– Kodėl į darbą jie paleidžia kumštukus?
– Todėl, kad vaiko supratimu, tai greičiausias ir lengviausias būdas gauti ko nori. Paleidai kumščius ir gavai norimą žaislą/skanėstą/veiklą. Yra tekę stebėti kaip mažieji sugeba tuo pačiu ir mušti savo vyresniuosius brolius ar seses, ir dar rėkti, ir verkti reikalaudami norimo žaislo. Jei suaugusieji liepia didžiajam broliui ar sesei visada nusileisti ir būti protingesniam, žinoma, kad mažasis taip elgsis ne tik namie, bet ir su kitais vaikais žaidimo aikštelėje. Kita situacija, kada vaikai gali paleisti į darbą kumštukus, kai vaikai labai supyksta ir negeba nusiraminti patys. Nevaldomos emocijos gali būti, jei vaikas yra pervargęs, nes pasikeitė dienotvarkė, alkanas, trūksta miego, prieš ligą.
– Kas turi įtakos tokiam vaikų elgesiui? Netinkamas pavyzdys darželyje?
– Ar vaikas agresyviai elgsis darželyje, labiausiai priklauso nuo šeimos auklėjimo ir genetikos. Jei šeimoje vis dar galioja fizinės bausmės, vaikai išmoksta skriausti silpnesnius ir viską gauti jėga. Ar vaikas išmoks muštis darželyje, priklauso nuo dirbančių auklėtojų ir nuo tėvų požiūrio. Dažniausiai auklėtojos drausmindamos besimušančius vaikus, mokina tinkamai dalytis žaislus, palaukti savo eilės. Tėvai turėtų gerai pagalvoti prieš siūlydami vaikui trenkti atgal, jei kas nors užkabino, pastūmė ar sudavė. Kartais darželyje sunku išsiaiškinti, kas pirmas pradėjo ir lieka abu kalti. Be to, vaikų agresyvus elgesys dažnai būna susijęs su pokyčiais vaiko gyvenime, kaip tėvų skyrybos, artimųjų netektis, brolio/sesers gimimas ar net gyvenamosios vietos pasikeitimas.
– Kada reikėtų dėl to sunerimti?
– Jei vaikas kiekvieną dieną arba beveik kiekvieną dieną muša kitus vaikus; jei vaikas nuolatos liūdnas ar piktas, jei niekas jo nedžiugina, jei fizinė agresija nesiliauja ar neretėja ir priešmokyklinėje grupėje, jei fizinę agresiją nukreipia prieš gyvūnus (šunis, kates); jei nuolatos kartojasi pykčio priepuoliai; pykčio metu ima žaloti save (daužyti galvą, peštis plaukus). Visais šiais atvejais rekomenduoju pasikonsultuoti su specialistais (šeimos gydytoju, neurologu, psichologu).
– Kaip paaiškinti vaikui, kad toks elgesys yra nederamas?
– Vien kalbėjimo ir aiškinimo neužtenka. Geriausiai, kai po netinkamo elgesio eina atitinkama pasekmė. Pavyzdžiui, jei vaikas muša kitą vaiką žaidmų aikštelėje. Pirmiausia reikia turėti taisykles kaip elgiamasi žaidimų aikštelėje. Antra, perspėjame, kad vaikai gali būti žaidimų aikštelėje, jei elgiasi draugiškai, o jei ima muštis – turi palikti žaidimų aikštelę. Jei netinkamas elgesys nesiliauja, vaiką išvedame. Svarbiausia, kad vaikas pajustų pasėkmes, kad jam yra naudingiau gražiai žaisti su vaikais. Taip pat būtina girti ir pastebėti, tinkamą vaiko elgesį.
– Jei vaikas muša tėvus, kaip reaguoti? Apsimesti, kad liūdi? Pykti? Apsimesti, kad skauda?
– Apsimetinėti tikrai nereikia. Geriausia stengtis pagauti vaiko ranką ir koją ir sustabdyti netinkamą elgesį. Pasakyti galima ,,Skauda, mes nesimušame“. Tik svarbiausia, kad ši taisyklė galiotų visiems šeimos nariams.
– Ko šiukštu tokioje situacijoje nedaryti?
– Nesijuokti iš vaiko elgesio ir sakyti, kad visai neskauda. Taip galima sukelti vaiko dar didesnį pyktį ir bejėgiškumo jausmą. Taip pat nereikėtų ir trenkti atgal. Vaikas pykčio metu gali nejusti skausmo ir vaikas mokysis, kad mušk silpnesnį. Fizinės agresijos tik daugės. Be to Lietuvoje galioja įstatymas draudžiantis, bet kokios formos smurtą prieš vaikus.
– O ką daryti, jei vaiką muša kiti vaikai? Ką patarti vaikui daryti tokioje situacijoje?
– Kalbėti, garsiai rėkti, stengtis išlaikyti saugų atstumą ir bėgti. Pirmiausia tartis su kitu vaiku, antra rėkti galima iškart tik pajutus pavojų, nes taip atkreips suaugusiųjų dėmesį ir konflikto gali nebūti. Tai pat galima mokyti ištiesti rankas į priekį, kad apsisaugotų nuo mėgstančio muštis vaiko. Bėgimą įvardijau tuo atveju, jei vaikas gali įvertinti priešininką ir žino, kad jo tikrai neįveiks ir geriau yra tiesiog bėgti. Per visus kovinius filmukus rodo, kad geriečiai visų pirma įvertina situaciją ir, jei mato, kad blogiukų daugiau, pirma bėga, o tik po to stoja į kovą. Paprastai trenkti atgal vaikų nereikia mokyti, jie patys greitai išmoksta apsiginti.
– Įprasta, kad berniukams muštis lyg ir priimtina, o mergaitėms – ne. Ar mergaitėms ir berniukams apie mušimąsi reikia aiškinti taip pat, ar skirtingai?
– Paprastai problemų dėl netinkamo elgesio ir muštynių turi daugiau berniukai nei mergaitės. Gal nuo seno buvo ir gajus toks požiūris, kad mergaitės nesimuša, o berniukai neverkia. Dabar berniukams leidžiame verkti, o mergaitės netampa berniukais, jei mušasi. Taigi ir berniukams ir mergaitėms apie mušimąsi galima aiškinti vienodai. Tik gali būti, kad berniukams reikės daugiau laiko, kad išmoktų suvaldyti savo kumščius nei mergaitėmis. Čia reiktų nepamiršti lyčių skirtumų, kad mergaitės labiau linkusios į bendradarbiavimą, o berniukai labiau linkę į lyderiavimą, ir jiems yra svarbu išsiaiškinti, kuris yra stipriausias, gudriausias, protingiausias.