Britų psichoanalitikas Donaldas Vinikotas išskiria keturis verksmo tipus: pasitenkinimas, skausmas, pyktis ir sielvartas.
Pasitenkinimas
Kai vaikas gimsta, atsiranda galimybė kvėpuoti. Iš pradžių naujagimis nevertina šio pasiekimo kaip savaime suprantamo dalyko, dėl to riksmas ir kitos verksmo formos gali teikti jam malonumą. Tai tas pats kaip bet kurio kito organo treniruotė. Verksmas suteikia kūdikiui pasitikėjimo savimi, tai – sveikatos ir jėgos požymis.
Skausmas
Visi tėvai be vargo atpažins šį verksmą, kai vaikas praneša, jog pakliuvo į bėdą ir jam reikia pagalbos. Be to, neretai drauge su verksmu, jis bando parodyti, kas būtent jį neramina.
Alkį kūdikis irgi suvokia kaip skausmą. Suaugusieji vargu ar prisimins tokio pobūdžio skausmą, mes juk praktiškai niekada iš tikrųjų neišalkstame. Tačiau įsivaizduokite, kad jūs ne tik negalite užkąsti, kai kyla toks noras, bet apskritai nežinote, ar dar turėsite kada nors galimybę pavalgyti.
Vėliau galima pastebėti naują verksmo rūšį – nuojautos verksmą. Tai reiškia, kad vaikas kai ko jau išmoko. Jis pradeda atsiminti, kad konkrečiomis aplinkybėmis jaus diskomfortą. Pavyzdžiui, jis verkia, kai „užpildo“ sauskelnes. Jam ne tik nepatinka jaustis purvinam, jis dar ir baiminasi įsikišimo. Kūdikis žino, kad dabar jį perrengs ir teks atsisveikinti su tuo maloniu komfortu, su šiluma, t.y. su saugumo jausmu. Tokio verkimo pagrindas – irgi skausmas, tačiau ne realus, o įsivaizduojamas. Skausmo nuojauta.
Pyktis
Visi žino, kas yra stiprus pyktis, kuris ribojasi su įsiūčiu, kai žmogus savęs jau nebekontroliuoja. Būtent tokį pyktį ir jaučia mažyliai. Tačiau nereikia bijoti. Vaikui normalu ir netgi naudinga kartais pykti. Tokiais momentais jis įgauna neįkainojamos patirties. Pykstantis mažylis – tai asmenybė. Nereikia provokuoti pykčio specialiai, jis vis tiek kartas nuo karto ant jūsų užpyks. Ir tai reiškia, kad jis jumis tiki ir turi vilties viską pakeisti. Viltį praradęs vaikas jau nebepyksta.
Sielvartas ar liūdesys
Liūdesio verksme daugiausia ašarų. Kai pirmą kartą girdite tokį verksmą, žinokite, kad jo jausmai vis labiau formuojasi. Tokio tipo verksmas rodo, kad mažylis jau ne šiaip reaguoja į aplinkybes, bet jaučia atsakomybę už tas aplinkybes.
Bėda ta, kad atsakingas jis jaučiasi absoliučiai už viską, kas su juo vyksta, netgi už išorinius gyvenimo faktorius. Pavyzdžiui, kai nueina mama, vaikui gali atrodyti, kad ji nuėjo dėl to, kad jis padarė kažką negerai, ir nuėjo ji visiems laikams.
Geriausia, ką galime padaryti iš sielvarto verkiančiam vaikui – paimti jį ant rankų. Šiuo momentu jam būtina žinoti, kad jis kaip ir anksčiau mylimas.
Tie, kurie tvirtina, kad vaikui negalima leisti verkti, atima iš jo labai svarbią gyvenimišką patirtį ir galimybę pareikšti pasauliui, kad jis asmenybė.
Jeigu tėvai supras verksmo priežastį, jie nutrauks verksmą tik tada, kai jis bus nenaudingas ar netgi kenksmingas.
Parengta pagal econet.ua.