Naujoje savo ataskaitoje JTO Vaikų fondas (UNICEF) aprašė dekretinių atostogų padėtį abiems tėvams 41-oje išsivysčiusioje ES ir OECD šalyje. Fondo ataskaitoje atsižvelgiama į visiškai apmokamų atostogų trukmę ir vaiko priežiūrą. Apmokamų dekretinių atostogų motinoms čempionė – Estija (85 savaitės), „antičempionės“ – Šveicarija, Naujoji Zelandija, Australija ir Airija. Šiose valstybėse apmokamos atostogos motinoms netrunka nė 10 savaičių, o tėvams dekretinių atsostogų nėra visai.
Kai kurių šalių valdžia gan dosni, tačiau norinčių pasinaudoti teise prižiūrėti vaiką jaunųjų tėvų nėra daug. Tokia padėtis yra Japonijoje: 30 savaičių apmokamas atostogas – ilgiausias tarp UNICEF apžvelgtų šalių – 2017 metų duomenimis ima 7 proc. tėčių. Tokijas siekia, kad iki 2020 metų vaiko priežiūros atostogas imančių tėvų dalis būtų 13 proc., tačiau vyrai darbe vis dar susiduria su nesupratimu ir netgi pasmerkimu.
Tėvo dekretinės atostogos nedera su Japonijos kultūra, tačiau pokyčių tendencijos – akivaizdžios. 2008 metų apklausa parodė, kad maždaug 30 proc. dirbančių tėvų norėtų pasiimti atostogas, kad galėtų daugiau laiko praleisti su vaiku. Dar vienas tyrimas byloja, kad mažiau nei 45 proc. šiuolaikinių japonų mano, kad moters vieta namie, o vyro – darbe, tuo tarpu praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje tokios nuomonės laikėsi apie 60 proc.. 2002 metais dekretines atostogas imdavo vos 0,33 proc. dirbančių vyrų, 2015 metais jų dalis buvo išaugusi jau iki 3 proc.
Baimė dėl karjeros
Pernai Pietų Korėjoje (2 vieta šalių su ilgiausiomis tėvo dekretinėmis atostogomis reitinge) savo teise išeiti 17-os savaičių atostogų pasinaudojo vos 17 proc. vyrų, nežiūrint visaliaudinės kampanijos, skatinančios juos prižiūrėti naujagimius. Britanijoje tėvai į tokias atostogas išeina irgi nedažnai, praneša BBC Future.
JAV tėvystės ir motinystės atostogų padėtis – ypatinga. Tai yra vienintelė išsivysčiusi šalis pasaulyje, kur tokios atostogos iš viso neteikiamos. Darbdaviai gali tai daryti savo iniciatyva, tačiau įstatymiškai jie nėra įpareigoti. Pavyzdžiui, Facebook suteikia 4 mėnesių trukmės atostogas su išsaugoma alga tiek motinoms, tiek ir tėvams. Yra žinoma, kad Markas Zuckerbergas po kiekvienos iš dviejų savo dukterų gimimo pats išeidavo 2 mėn. dekretinių atostogų. Tačiau nerimas dėl karjeros nesvetimas ir amerikiečiams: Ball State universiteto (Indiana) ir Ohio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad dekretines atostogas JAV ima tik 14 proc. tėvų.
UNICEF rekomenduoja šalims priimti įstatymus, įpareigojančius darbdavius garantuoti abiems tėvams bent 6 mėnesių apmokamas atostogas.
Ispaniškas būdas
Jeigu jaunų tėvų nenorą eiti dekretinių atostogų dažnai galima paaiškinti baime prarasti darbą, tai neseniai Ispanijoje atlikti tyrimai atskleidžia dar vieną įdomią priežastį.
Ispanijos įstatymdaviai dar 2007 metais įpareigojo jauniems tėvams skirti 2 savaites visiškai apmokamų atostogų. Ši nauja politika itin išpopuliarėjo: jau pirmaisiais metais dekretu pasinaudojo 55 proc. vyrų. 2018 metais atostogos pratęstos iki 5 savaičių. Tikimasi, kad iki 2021 metų Ispanijos valdžia pratęs jas iki 16 savaičių.
Ekonomistė Lídia Farré iš Barselonos universiteto ir Libertad González iš Pompeu Fabra universiteto Barselonoje nusprendė palyginti šeimas, kuriose tėvai ėmė vaiko priežiūros atostogas, su „tradicinėmis“ ir priėjo prie įdomių išvadų
Ispanijoje gimstamumas žemas. Progresyvus žingsnis link lyčių lygybės darbo rinkoje pakeitė ispanų požiūrį į vaisingumą ir pageidaujamą vaikų skaičių šeimoje. Tačiau, regis, visai ne taip, kaip tikėjosi įstatymdaviai, sako González. Įvedus apmokamas atostogas tėvams, tose šeimose, kur tėčiai pasinaudoja šia teise, pailgėjo laikas tarp vaikų gimimų. Negana to, tokiose šeimose vaikų paskui būdavo mažiau.
Per du metus nuo programos įvedimo išryškėjo tendencija: tikimybė, kad tokias atostogas pasiėmusių tėvų šeimose atsiras dar vaikų, lyginant su programa nepasinaudojusiomis poromis, sumažėdavo 7–15 proc. Netgi praėjus 6 metams, tikimybė, kad dekretu pasinaudojusios šeimos turės daugiau vaikų, buvo mažesnė.
Kokybė vs kiekybė
Tyrėjai tokiam reiškiniui pasiūlė savo paaiškinimą. Farré ir González nuomone, tai nebūtinai blogai. Tai tikriausiai vyksta dėl to, kad tėčiai pradėjo daugiau laiko praleisti su vaikais (ar bent jau susidarė įspūdį, ką tai reiškia) ir suvokė, kiek daug tai reikalauja energijos ir finansų. Todėl jie savo prioritetus perkėlė „nuo vaikų kiekybės prie jų kokybės“.
Tyrimo autoriai mano, kad iš jų darbo, kuriame nagrinėjama viena šalis, kokių nors garsių išvadų daryti neverta. Koreliacija ne visada reiškia priežasties ir pasekmės ryšį, visai įmanoma, kad ispanų „šeimyninius prioritetus“ paveikė ir kiti faktoriai, ne tik dekretas, tarkime, pasaulinė finansų krizė.
Su tuo sutinka Davidas Evansas, Globalaus vystymosi centro Vašingtone ekonomistas. Ir štai kodėl: iki šios politikos įvedimo Ispanijoje, vyrai vaiko priežiūros atostogų beveik niekados neimdavo. O pradėjus šią priemonę, tokių tėčių staigiai padaugėjo. Be to, sprendžiant iš apklausų, ispanų vyrai anksčiau norėdavo daugiau vaikų, nei jų žmonos, ir šis rodiklis taip pat pasikeitė – daugumoje Europos šalių, įvedus teisę vaiko priežiūros atostogų išeiti ir tėvams, to nebuvo pastebėta.
Farré taip pat linkusi manyti, kad tai gali būti „grynai ispaniškas atvejis“. Savo ruožtu González baiminasi, kad šalies valdžia ir bendrai visuomenė, apmokamų tėvystės atostogų pailginimo nepalaikys, „jei įrodysime, kad iš tiesų mažiau vaikų susilaukiama būtent dėl jo“.
Kaip bebūtų, ekonomistai tiksi atlikti papildomą tyrimą, kuriame patikrins, ar dekretinės atostogos gali pakeisti vaikų suvokimą apie lyčių vaidmenį. „Gali būti, kad jau kitoje kartoje sugebėsime pasiekti lyčių lygybę“, – sako jie.