Mes net nesusimąstome nutraukdami tai, ką veikia kūdikiai ar maži vaikai, dažniausiai todėl, kad nemanome, jog jų veikla kažkuo svarbi. Kartu mes norime, kad mūsų vaikai norėtų mokytis ir siekti tikslų. Mes norime, kad jie gebėtų dėmesingai klausytis klasėje, būtų linkę spręsti sudėtingas užduotis ir siekti svajonių. Mes norime, kad „dėmesį kreipti“ jie imtų natūraliai, mokymosi įgūdžiai susiformuotų džiaugsmingai ir paprastai. Dėmesio ir koncentracijos ugdymas formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais.
Čia apžvelgsime 7 būdus, kaip puoselėti ilgesnę dėmesio trukmę:
1. Kuo mažiau linksminti ir stimuliuoti
Kūdikiams lengva suformuoti įpročius ir jie įpranta laukti, kol bus palinksminti iš šalies, vietoje to, kad darytų tai, kas yra natūralu – užsiimtų patys savo aplinkoje. Nuolatinė stimuliacija veda prie pervargusių tėvų ir greitai pradedančių nuobodžiauti, pernelyg stimuliuojamų vaikų. Kūdikių specialistė Magda Gerber išmokė mus, jog natūraliai kūdikiams nebūna nuobodu. Būna tėvams. Kūdikius pakeri tai, kaip gali judėti jų kūnai, ir vaizdai, kvapai, gyvenimiški kampeliai ir užkaboriai, kuriuos mes, suaugusieji, priimame kaip savaime suprantamus. Jiems reikia nepertraukiamo laiko tam patirti ir įsisavinti.
2. Jokio televizoriaus ar vaizdo įrašų pirmuosius dvejus metus
Televizija ir kiti vaizdo įrašai drąstiškai kenkia besivystančiam vaiko gebėjimui sutelkti dėmesį, nes jie įtraukia ir perkrauna vaiko dėmesį, vietoje to, kad skatintų aktyviai jį fokusuoti. Prisiminkite galingą televizoriaus ekrano trauką restorane. Galite sėdėti su pačiais įdomiausiais žmonėmis pasaulyje, bet vis pagauti save spoksant į prakeiktą ekraną (apie detalesnius televizijos įtakos tyrinėjimus aš primygtinai siūlau paskaityti „Nykstantys protai: Kodėl vaikai negalvoja ir ką mes galime dėl to padaryti“ (angl. – ,,Endangered Minds: Why Children Don’t Think – And What We Can Do About It” by Jane M. Healy, Ph. D.).
3. Saugi, jauki „TAIP“ erdvė
Kad galėtų ilgai užsiimti, kūdikis turi turėti saugią vietą. Pradžioje tai gali būti lopšys ar lovelė, vaikui augant – maniežas ir, galiausiai – atitverta ar varteliais uždaroma žaidimų vieta. Per didelis plotas, kuriame yra daugybė nesaugių objektų, pasiekiamų vaikui, nėra ta rami aplinka, kurioje vaikas galėtų visiškai susikoncentruoti. Kūdikiai negali ilgai užsižaisti, jei juos nuolat nutraukinėja įsitempę tėvai, besirūpinantys vaiko saugumu, ir virtinė „Ne“.
4. Paprasti, neturintys apibrėžtos paskirties žaislai ir objektai
Jei nėra pertraukinėjami, vaikai yra linkę ištirti kiekvieną paprasto objekto plotelį, tarkim, medžiaginės nosinaitės raštą, ir tuomet ekspermentuoti, pavyzdžiui, pamojuoti ja, įsikišti į burną, užsidengti veidą, patrinti į kamuolį. Jie linkę pavargti arba būti perstimuliuoti objektų, kurių jie negali suvokti (kaip barškučiai ar kiti paslaptingi triukšmo šaltiniai), ar žaislų, kuriuos jie pasyviai stebi, jų klausosi ir kurie turi tik vieną vienintelę paskirtį, kaip muzikinės karuselės ar prisukami žaislai. Šie žaislai prikausto vaiko dėmesį vietoje to, kad stiprintų jo gebėjimą aktyviai susitelkti ir tyrinėti. Panašiai kaip televizija ar vaizdo įrašai.
5. Stebėkite. Ir nepertraukinėkite
Stebėdami, kaip mūsų kūdikiai leidžia laiką, suprantame, jog jie ne šiaip sau guli, bet iš tiesų kažką veikia. Jie gali spoksoti į lango pusę, į ventiliatorių palubyje ar į dulkeles saulės sraute. Kiekvieną kartą nutraukdami užsižiūrėjusį kūdikį, mes mažiname jo gebėjimą koncentruotis. Atidžiai stebėdami, galime pamatyti pauzę, kai kūdikis akimirkai atitraukia žvilgsnį nuo skylėto kamuoliuko, į kurį ką tik kaišiojo pirštelius, kad pažiūrėtų į mus. Būtent tuomet ir galime atsiklausti, norėdami paimti kūdikį ir pakeisti sauskelnes, nenukreipdami jo dėmesio ir nesutrukdydami jo minčių eigos.
6. Renkasi kūdikis
Paprasta tiesa: vaikai labiau domisi dalykais, kuriuos pasirenka patys, nei tais, kuriuos jiems parenkame mes. Todėl leisdami kūdikiui pasirinkti, kuo užsiimti savo žaidimų erdvėje, vietoje to, kad įtrauktume jį į mūsų parinktą veiklą (mokomąjį žaidimą, dėlionę ar korteles su paveikslėliais), skatiname jo įsitraukimą, susitelkimą ir koncentraciją. Vaikai, turintys daug galimybių ilgai susitelkti į pačių pasirinktą veiklą, vėliau (tarkim, mokykloje) gebės geriau sutelkti dėmesį ir į suaugusiųjų paskirtas užduotis.
7. Neskatinkite nukreipti dėmesio
Gana įprasta nukreipti kūdikio dėmesį žaisliuku keičiant sauskelnes, siekiant kuo greičiau „užbaigti reikalą“. Tačiau tai moko kūdikius NEKREIPTI dėmesio. Sauskelnių keitimas, maudymas ir maitinimas kūdikiams nėra nuobodūs, nemalonūs veiksmai. Kūdikius domina visi jų gyvenimo aspektai. Jie nori dalyvauti kiekviename rūpinimosi jais žingsnyje ir būti pakviesti prisidėti, kiek tik jie sugeba. Kai mokome kūdikius, kad jie gali nekreipti dėmesio į veiklą, neatskiriamai susijusią su jais pačiais, kaip galime tikėtis, kad jie išvystys sveiką ilgalaikę dėmesio trukmę?
Gebėjimas praleisti ilgą laiką besigilinant, bandant suprasti objektą ar situaciją, gali būti lavinamas ir stiprinamas it raumuo. Namų atmosfera, palanki susikaupti ir dėmesiui sutelkti, gali turėti teigiamos įtakos ar netgi padėti išvengti dėmesio sutrikimų.
Susikaupimas yra galingas. Ilga dėmesio trukmė yra būtina kūrybiniams, sporto ir akademiniams pasiekimams. Aktyvūs klausytojai tampa geriausiais draugais, sutuoktiniais ir tėvais.
Taigi, kitą kartą, kai norėsite pažiūrėti, ką veikia jūsų kūdikis, prisėlinkite ant pirštų galų ir dirstelkite prieš sakydami „labas“. Kūdikiai taip pat mėgaujasi pasinėrimu į savo „srautą“.