Aušra Kurienė patarė, ką atsakyti į dažną vaikų frazę „kodėl tu gali su telefonu, o aš – ne?“

„Vaikas, kuris auga su labai aiškiomis ribomis, yra saugus vaikas“, – taip sako psichologė Aušra Kurienė. Kaip auginti vaiką, kad jis jaustųsi ne tik saugus, bet ir laimingas? Ar mes mokame auginti vaikus? Anot pašnekovės, mokame, bet vaikų auginimas keičiasi ir jei anksčiau pagrindinis rūpestis buvo, kaip padaryti, kad vaikas išgyventų, šiandien tėvai galvoja visai apie kitus dalykus. Apie tai psichologė kalbėjo naujoje tinklalaidėje „Santykiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte-Biliene.

– Sakykite, ar mes mokame auginti vaikus?

– Mokame, ir daugelis užauga atsakingais ir kūrybingais žmonėmis, bet tas auginimas labai keičiasi. Kaip augau aš, kaip augo mano vaikai ir kaip auga mano anūkai – yra trys skirtingi dalykai. Kiekvienoje kartoje kuriamas vis kitoks santykis. Jei anksčiau esminis dalykas buvo vaiko išgyvenimas, šiandien tai nebėra tokia didelė aktualija. Dabar mes rūpinamės kuo? Tėvas, kuris klausia ar viską gerai padarė, ką jis turi omeny? Kad jo vaikas mokytųsi aukštojoje mokykloje, kad būtų laimingas, kad būtų turtingas, kad vaikas sukurtų šeimą? Apie ką tas gerumas? Viskas priklauso nuo vertybių ir galimybių. Tai mes mokame auginti vaikus, bet turime sustoti ir pagalvoti, o kokius tikslus keliame sau ir savo vaikams. Tėvai turi labai daug įrankių, bet kartais nežino, kurį naudoti.

– Sakote, kad skirtingai augome. Bet dažnai būna taip, kad vaiką norime auginti pagal vieną kurpalių. Pavyzdžiui, močiutė įsitikinusi, kad jei mažylis zirzia, jis išlepintas, nes jai taip buvo sakoma. Kaip rasti adekvatų vidurį tarp to, kaip pats nori auginti ir to, kaip patarinėja kiti?