„Žmonės sako – na, dabar man yra vaikų auginimo metas. Taip, dabar jūs auginate vaikus, tačiau kartu jūs privalote pasirūpinti ir savimi, – tikina ji ir pateikia iliustruojantį pavyzdį. – Yra labai geras pavyzdys, apie kurį jau ne kartą kalbėta, ir aš juo labai tikiu. Taigi jei skrendant lėktuvu nukrenta deguonies kaukė, ją pirmiausia turite užsidėti sau. Atrodo, kad pirma norėtumėte apsaugoti vaiką ir kaukę uždėtume jam, bet iš tiesų mes negalėtume jam pagelbėti, jeigu tos kaukės pirmiausia neužsidėtume sau.“
A. Landsbergienė savo pranešimą „Kodėl svarbu nepamiršti matyti save ir gyventi čia ir dabar?“ skaitė ankstyvojo ugdymo forume „Jausk. Matyk. Tapk“.
Edukologė pastebėjo, kad susilaukę vaikų žmones pamiršta save, nebemato, kokie jie daugialypiai, nebeprisimena, ką sugeba, kuo domėjosi iki vaikų atsiradimo. Tarsi pasikeičia visas jų identitetas. „Aš net esu atkreipusi dėmesį, kokias grotažymes naudoja tėvai – tiksliau, mamos, nes tėčiai taip daro rečiau: #kristupomama, #trijųvaikųmama, #mamairgižmogus. Bet juk ta mama turi savo vardą, savo identitetą“, – kalbėjo A. Landsbergienė.
Edukologė pasidalijo 2018 metais atlikto tyrimo rezultatais, kuris parodė, kad daugiau negu pusė mamų pasakė, jog stipriausia jų identiteto dalis yra būtent motinystė. „Aš tą suprantu, nes pati esu keturių vaikų mama, bet su amžiumi ateina išmintis ir tada tu supranti, kad ta alegorija su kauke yra labai teisingas dalykas, – pasakodama juokėsi A. Landsbergienė. – Buvimas tėvais yra nepaprastai svarbus ir nuostabus dalykas, tačiau mes neturėtume prarasti savęs. Būti mama ar tėčiu yra smagu, bet turime suprasti, kad to nepakanka.“
Ji pasidalijo dar vieno tyrimo išvadomis, kurios visai neseniai parodė, kad moterys, kurios daugiau laiko skiria sau, geriau pasirūpina ir vaikais. Tai dar kartą patvirtina, kad vaikams nėra gerai, jei tėvai domisi ir rūpinasi tik jais.
„Mums labai svarbu turėti daugiau vaidmenų, negu tik tėčio ar mamos. Todėl turiu surinkusi septynis patarimus – ir iš skaitytos literatūros, ir iš savo patirties. Tikiuosi, kad jie pravers ir tėvams, ir pedagogams, juk didžioji dalis pedagogų irgi yra tėvai“, – dalijosi ji.
1. Mums reikia turėti patinkančią veiklą. Nesvarbu, ar jūs mėgstate megzti, ar skaityti – neapleiskite tos veiklos. Yra žmonių, sakančių – dabar toks laikas, kai mes auginame vaikus. Taip, dabar jums yra vaikų auginimo metas, bet kartu – ir pasirūpinimo savimi metas. Mes ir toliau turime domėtis ir skirti laiko savo veikloms. Be to, reikia ne tik turėti tą mėgstamą veiklą, bet ir sąmoningai organizuoti laiką jai.
2. Negalima apleisti draugų. Labai dažnai, kai susilaukiame vaikų, pradedame draugauti tik su tais, kurie patys turi vaikų, ypač bendraamžių. Juk taip įdomu pasikalbėti, kokias tyreles jie valgo, kokias sauskelnes dėvi, kur perkame tą ar aną, kurį darželį rinktis ar kokią auklę susirasti. Tų klausimų yra devynios galybės, bet labai svarbu nepamiršti ir kitų draugų.
3. Abu vaiko tėvai yra jo tėvai. Su šiuo punktu vis dar dažnai susiduriame Lietuvoje. Aš nuolat girdėdavau formuluotę „mano vyras labai padeda“. Tuomet klausdavau – ar vaikas jūsų abiejų, ar tik tavo vienos ir tu turi nerealų padėjėją? Aš manau, kad padėjėjai yra tik ugdymo įstaigose, bet ir ten jie turi labai aiškias funkcijas, tam tikrus darbus, kuriuos turi atlikti. O namuose tai yra partnerystė.
Pradėjusi stebėti, kas vyksta, pamačiau, kad viskas labai paprasta – moterys vyrams vis priekaištauja: ne taip aprengei, ne ten padėjai, ne taip pamaitinai... Tad natūralu, kad tėčiai atsitraukia. Aš labai norėčiau paskatinti turėti partnerius, o ne padėjėjus. Ir netgi stengtis vengti tokių frazių. Juk sakoma: kas yra galvoje – tas ir ant liežuvio, o kas ant liežuvio – tampa veiksmu. Tai jei mes galvosime, kad vyras yra padėjėjas, tuomet ir kalbėdamos su draugėmis sakysime, kad jis mums padeda, o tada ir elgesys bus toks, kad žiūrėsime į šalia esantį žmogų kaip į padėjėją, o ne kaip į partnerį auginant, rūpinantis ir ugdant savo vaiką. Ir nepamirškime matyti savęs kaip partnerio, o ne kaip už viską atsakingą žmogų.
4. Turėkite auklę arba ką nors, kas galėtų pasirūpinti jūsų vaiku. Tikrai būna tokių dienų, kai jums reikia išeiti ir pabūti dviese, pasiilsėti. Tai labai svarbu. Tada formuojasi geri prisiminimai, galite jais pasidalinti vienas su kitu, su vaikais, su aplinka. Tiesiog tu gyveni gyvenimą kartu su vaikais, o ne jų gyvenimą, ne už juos. Džiaugiuosi, kad šia mano rekomendacija pasinaudojo daugybė draugių.
5. Darykite su vaikais tai, kas patinka jums. Dažnai įsivaizduojame, kad su vaiku viską reikia daryti pagal vadovėlį – tai, ką reikia. Ir nesvarbu, kad sukandus dantis ir „užsidėjus“ šypseną. Bet tyrimai ir čia rodo, kad pirmiausia reikia pamatyti save ir su vaiku užsiimti tomis veiklomis, kurios patinka jums patiems. Jeigu jums nepatinka skaityti – paskaitykite tik trumpą pasakėlę. Jei patinka – skaitykite du tris kartus per dieną. Jeigu nepatinka dėlioti dėlionių, tai nuo pat mažens skatinkite vaiką dėlioti savarankiškai. Jei nepatinka kartu mėtyti kamuolio į krepšį – galbūt eikite pasivažinėti dviračiais. Vaikas nuo pat mažens turi suprasti, kad yra veiklos, kurios patinka ir kurios nepatinka, kad kažką darysite kartu, o kažką jis turės padaryti savarankiškai, nes tiesiog jūsų interesai išsiskiria. Tuomet nereiks sukandus dantis stengtis iš paskutiniųjų kažką veikti kartu, žaisti, nors to nemėgstate. Anksčiau ar vėliau visa tai prasiveržia mūsų erzuliu, nekantrybe, netolerancija ir netgi pykčiu. Todėl pirmiausia darykite tai, kas patinka ir jums. Kuo vaikas jaunesnis, tuo lengviau jis tą darys ir tuo greičiau pradės suprasti, kad vienos veiklos nepatinka jums, o patinka jam, ir atvirkščiai. Ir tai yra visiškai normalu. Šeima nėra vienis. Šeima yra vienetas, kurį sudaro skirtingi žmonės, galintys turėti skirtingų pomėgių.
6. Nebijokite nebūti tobuli. Jūs turite būti pakankamai geri. Labai svarbu tą pajusti. Dažnai mes norime padaryti viską – suruošti tobulą užkandėlę į darželį, aprengti nieko nepamirštant, viską suorganizuoti ir dar tobulai nudirbti visus savo darbus. Tačiau mes neturime nuolat stengtis padaryti viską. Užtenka padaryti pakankamai, kad ir mes gerai jaustumėmės, ir vaikas būtų saugus. Jei dienai pasibaigus, galime pasakyti, kad šiandien aš buvau stiprus septynetas, tai iš tiesų buvome pakankamai geri. Vaikui nereikia tobulų tėvų, vaikui reikia tokių tėvų, kurie yra šalia vaiko.
Kartu tokiu savo pavyzdžiu mes vaikus mokome labai svarbaus dalyko – kad nereikia absoliučiai visko visada padaryti gerai. Taip mes mokome labai svarbių gyvenimui įgūdžių, kad nė vienas žmogus nėra tobulas. Suklydai – atsiprašyk, nespėjai – susidėliok kitaip darbus ir kūrybingai išspręsk problemas.
7. Kiekvienas etapas baigiasi. Taip, tas laikas, kai jūsų vaikas mažas, labai trumpas ir niekada nebegrįš, bet žinokit – jūsų laikas irgi niekada nebegrįš. Taip, dabar labai didelę mūsų gyvenimo dalį užima rūpinimasis vaikais, dabar yra vaikų auginimo metas ir tas laikas baigsis. Tačiau labai svarbu, kad pasibaigus tam metui jūs nestovėtumėt lyg amo ištikti – o kas man patinka? O kur aš mėgstu leisti savo laiką? O kokios pramogos man patinka? O kokie baldai namuose man gražūs? Ir t.t. Dažnai atsitinka, kad žmonės ir nuo savęs, ir tarpusavyje nutolsta tiek, kad po to pradeda ieškoti netgi radikalių sprendimų, kurių nebūtų reikėję, jei visą tą laiką būtų išsaugoję santykį su savimi ir vienas su kitu, ne tik su vaiku.