A.Kurienė pabrėžia, kad kiekviena mama ir tėtis, šeima, yra unikalūs, todėl, kalbant apie lyčių vaidmenis, reiktų vengti apibendrinimų, rašoma pranešime spaudai.
„Labai lengva visus kaip nors pavadinti ir sukelti jiems sumaištį“, – sako A.Kurienė, kalbėdama naujausio Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo apie tėčių įsitraukimą ir socialinės kampanijos „Būti tėčiu – didžiausia dovana“ kontekste.
VšĮ „Paramos vaikams centras“ įkūrėja A.Kurienė pripažįsta, jog „mes gyvename stereotipų pasaulyje, nors gal ir norėtume galvoti, kad atrandame pasaulį kasdien ir savarankiškai. Neatrandame nei kasdien, nei savarankiškai“. Todėl nuostatos stipriai veikia mūsų kasdienybę ir dėl to nereikia blogai jaustis, tik vis priminti sau, ar nesu įkliuvęs į stereotipų spąstus.
Mama – „softas“, tėtis – „hardas“?
Daugiau kaip 25 metus vaikus ir tėvus konsultuojanti A.Kurienė pasakoja, jog tradiciškai vaikai iš tėčio nori, kad jis būtų stiprus, apginantis, užstojantis, kad už tėčio vaikas jaustųsi saugiai kaip už pečiaus. Jeigu galvotume apie pavojų ar sudėtingą situaciją, tėčiai yra tie, kurie nugali priešą, padrąsina, suteikia jėgos.
Tradicinės nuostatos apie mamą – ji paguodžia ir nuramina, užjaučia.
„Mama – „softas“, o tėtis – „hardas“. Su tėčiu tu eini į mūšį, o pas mamą jūs abu grįžtate gydytis žaizdų ir gauti kompresų. Mama yra besąlyginė meilė. O tėtis yra tavo pajėgumo, stiprybės pripažintojas, tavo įgalintojas, tavo vertintojas“, – stereotipinius mamos ir tėčio vaidmenis apibūdina A.Kurienė.
Kas blogo tokiame stereotipe?
Tokie stereotipai – nieko blogo, jeigu nepasiekia kraštutinumų ir nežiūrime į juos kaip į juoda-balta.
„Jeigu stereotipai pasiekia kraštutinumus, gali atsitikti taip, kad mama yra labai nuvertinta, o tada ir auganti mergaitė gali būti labai nuvertinta, nepalaikyti jos profesiniai siekiai, auginama tik „virtuvei ir šeimai“, – kalba A.Kurienė.
Berniukams stereotipinis požiūris taip pat pavojingas, nes pernelyg juos stumia.
„Berniukams čia irgi yra didelis pavojus, kad ta jų jautrioji dalis, jog jie yra ir užjaučiantys, ir mylintys, ir jautrūs bei rūpestingi tėčiai, vertinama kaip keistumas, „ne vyriškumas“, lyg jie visuomet turėtų būti medžiotojai, nešantys laimikį namo. Gal vietoj to vyras nori būti tėvystės atostogose, būti namų šeimininku, skaityti su vaikais knygas, o ne eiti į papildomus kursus ir dar daugiau dirbti“, –kiekvienam žmogui ir šeimai tinkamo vaidmenų pasidalinimo skatina ieškoti A.Kurienė.
Psichologė psichoterapeutė akcentuoja, kad, pasidavę stereotipams, mes lengvai pametame žmogaus individualumą ir leidžiame būti tik tokiais: vyrai – aktyvūs, moterys – pasyvios, berniukai – pasiutę, mergaitės – ramios.
„Su tokiomis nuostatomis pasaulyje nėra vietos nei ramiam berniukui, nei pasiutusiai mergaitei“, –akcentuoja A.Kurienė.