Anot psichologo, kaip ir bet koks kitas psichinis reiškinys, pavydas apima platų spektrą jausmų – nuo pačių menkiausių apraiškų iki griaunančios jėgos. R. Pabiržis trumpai nupasakojo, kuo visa tai gali baigtis: „Pirmiausia būna impulsas, o paskui iš jo atsiranda ilgalaikis jausmas. Tai trunka tam tikrą laiką, eikvoja energiją, nes tu turi nuolat matyti tą objektą, kuriam pavydi. Klausimas – kaip mes tai vertinsime ir kaip pasirinksime elgtis? Juk net kai kyla pyktis, mes galime pabėgti nuo jo, kovoti arba sustingti ir nieko nedaryti. Lygiai taip pat ir su pavydu – pajutę, kad jis mumyse apsigyveno, galime pabandyti savyje paieškoti resursų, pasistengti, kad tas pavydas taptų motyvuojančiu, kitu atveju peržengsime ribas, imsime tam žmogui priekaištauti, reikšti pretenzijas, šiepti ar net prieš jį smurtauti. Einant pastaruoju keliu santykiai greičiausiai žlugs.“

Su psichologu pabandėme išsiaiškinti, kur tos ribos tarp sveiko ir jau nerimą keliančio pavydo bei kaip pavyduliavimas veikia poros santykius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją