Kaip tai gali paveikti vaiko ateitį ir emocinę sveiktą? Ką daryti pastebėjus smurtą artimoje aplinkoje – pasakoja Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, psichologė Neringa Martišienė.
Smurto prieš vaikus atvejų daugėja drastiškai
Kasmet smurto aukomis vis dažniau tampa vaikai. Galimai kas penktas vaikas Lietuvoje yra patyręs ir seksualinį smurtą. Per praėjusius metus nuo smurto nukentėjo net 2803 vaikai. Tačiau tiek patiriamas, tiek matomas bet kokios rūšies smurtas palieka pėdsakus tolimesniame vaiko gyvenime – atsiliepia jo raidai. Patirtas smurtas artimoje aplinkoje turi ilgalaikių pasekmių vaiko psichikos sveikatai, elgesiui, esamiems ir būsimiems santykiams. Pasak N. Martišienės, svarbu prisiminti, kad ignoruojamas ir nutylimas smurtas tęsiasi, daro didžiulę žalą mūsų visuomenei. Jį sustabdyti gali tik viešumas, visuomenės gebėjimas identifikuoti smurtinį elgesį ir vaiko pasitikėjimas pagalba.
Žalojama ne tik fizinė, bet ir psichologinė sveikata
Patyrę smurtą vaikams lieka emocinė trauma, yra žalojama ne tik fizinė, bet ir psichologinė jų sveikata.
Anot specialistės, nesvarbu, kokio amžiaus vaikas susidūrė su smurtu, jis vis tiek išgyvena beviltiškumą, pyktį, baimę, nusivylimą. Vaikas patiria visą skalę skausmingų, jį stipriai paveikiančių, žalojančių jausmų. Tačiau apsiginti ir kreiptis pagalbos mažamečiam asmeniui gali būti itin sudėtinga.
„Kiek paprasčiau pasipriešinti smurtui yra paaugliui. Paauglys jau gali kritiškai mąstyti, turi daugiau žinių, kaip turi būti ir koks suaugusiųjų elgesys netinkamas, jis mato pavyzdžius draugų aplinkoje, mokykloje. Žino, kuo gali pasitikėti ir pasisakyti apie sunkumus ar kur ieškoti pagalbos. Tuo metu mažas vaikas tėvų elgesį priima kaip absoliučią normą ir jis turi ribotą galimybę kreiptis pagalbos“, – dalijosi N. Martišienė.
Prasiveržia nevaldomas pyktis
Augant šeimoje, kurioje kasdien matomas smurtas, vaikas ima jaustis bejėgis dėl patiriamos neteisybės, užslopintų jausmų. Jis pats gali pradėti jausti nevaldomą pyktį ir jį išreikšti destruktyviu elgesiu kitoje aplinkoje – darželyje, mokykloje. Toks elgesys byloja apie vaiko jaučiamą nesaugumą.
Tam, kad vaikas augtų saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, pirmiausia pagalba reikalinga šeimai. Suaugusiesiems svarbu išspręsti savo emocinius sunkumus, įveikti savo krizes ir nuo jų apsaugoti savo vaikus.
Smurto modelis atkartojamas vaikams užaugus
Augdamas aplinkoje, kur kasdien mato smurtą, vaikas yra „programuojamas“ tokį santykių modelį traktuoti kaip „normalų“ ir atkartoti ateityje.
Pasak specialistės, sąlytis su smurtu visada sukrečia vaiko pasaulį ir gali atsitikti taip, kad vaikas kartos tėvų elgesį, priims, kad būti smurtiniuose santykiuose jam atrodys kaip normalus šeimos modelis. Vėliau sąmoningai ar nesąmoningai vaikai tai perkels į savo santykius.
Smurtą patyręs vaikas savo sunkumus vėliau gyvenime gali spręsti ir jėgos kalba, nes taip matė, kai augo, ir jis nežino kitų elgesio modelių, neturi įgūdžio rasti sprendimą kitu būdu.
Palikti smurtautoją trukdo prieraišumas
„Kai susiduriame su šeimos sunkumais, į kuriuos būna įtraukti vaikai, pastebime, kad porai taikiai atsiskirti ir išvengti sumaišties trukdo įvairios priežastys. Kartais turtiniai nesutarimai porą pastūmėja į dar gilesnę krizę“, – pasakojo N. Martišienė. Tokiais atvejais reikšminga kliūtimi atsiskirti nuo smurtautojo tampa tokios psichologinės priežastys, kaip savęs kaltinimas, didelis prieraišumas destruktyviuose santykiuose, lūkesčiai ir viltys, kad tai nesitęs amžinai.
Neretai tokius kaltinimus išsako ir smurtautojas. O jei dar tokius pasiteisinimus esame girdėję savo vaikystėje, tai tėvų išsakyti žodžiai ir nuostatos gali tapti aksioma tolimesniame vaiko gyvenime.
Pasak Neringos, svarbu atsiminti, kad santykis priklauso nuo dviejų žmonių ir tik bendros poros pastangos gali keisti arba išsaugoti santykį.
Smurtas negali būti toleruojamas
Vaiko teisių gynėjai primena, kad toleruojant smurtą poroje kartu smurtaujama ir prieš vaiką, pažeidžiamos vaiko teisės. Vaikas auga smurtiniuose santykiuose. Pavojus slypi tame, kad kartais būnant toje situacijoje ji neatrodo tokia netinkama, kaip žiūrint iš šono, ir taikstomasi su partnerio elgesiu, kuris negali būti toleruojamas.
„Ne visada stebimas smurtas atitinka jo sukeliamą žalą – mes nežinome, kaip tai paveiks konkretaus vaiko gyvenimą. Tad vaikus turime apsaugoti nuo bet kokio smurto“, – teigė specialistė.
Vaikai atsiveria tik tada, kai jaučiasi saugūs
Specialistė pasakojo, kad vaikai, kurie yra išgyvenę smurtą artimoje aplinkoje, atsiveria tik tais atvejais, kuomet yra tinkamai prakalbinami, jaučiasi saugūs ir pasitiki žmogumi. Tam reikia empatijos, kantrybės, neskubėti ir nespausti vaiko.
Svarbu siekti, kad nuo netinkamo suaugusiųjų elgesio kenčiantys vaikai žinotų, jog vaiko teisių gynėjai ir kitos vaikų saugumu besirūpinančios tarnybos yra pasiruošusios išklausyti, suprasti ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam. Tačiau tokiose situacijose labai svarbu korektiškas pokalbis, tad nereikėtų smerkti ir nuvertinti tėvų. Tai gali paskatinti vaiko gynybiškumą.
Be to, kad svarbu padėti vaikui, taip pat svarbu padėti ir tėvams, kad jie galėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis, paskatinti juos spręsti susikaupusias problemas, įkvėpti stengtis ir keistis dėl visų šeimos narių gerovės.
Ragina nelikti abejingiems ir padėti smurto aukoms
N. Martišienė ragina išdrįsti ieškoti pagalbos, išdrįsti pranešti, kai matome, kad tai vyksta šalia mūsų, pas kaimynus, pažįstamų šeimoje ar gatvėje.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad apskritai visa mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė, žmonių tolerancija vaiko teisių pažeidimams mažėja. Tą patvirtina kasmet didėjantis gaunamų pranešimų apie vaiko teisų pažeidimus skaičius.
Specialistė primena, kad kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus. Pastebėjus netinkamą elgesį su vaiku arba įtarus, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, prašoma nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją.
Kilus klausimams žmonės kviečiami pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje Vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.