Prasti santykiai su tėvais
Stovyklose dirbanti vadove Eglė Kislovski atvirauja, kad paaugliai labai dažnai skundžiasi prastais santykiais su tėvais. Į klausimą ar jie jaučiasi mylimi, dalis atsako, kad ne. Vaikai nori daugiau supratingumo ir pokalbių su tėvais, nei tėvų autoriteto įrodinėjimo griežtu tonu, nurodymais, draudimais, rašoma Lietuvos sveikuolių sąjungos pranešime spaudai.
„Vaikai supranta, kad jie nėra tvarkingi, pamiršta padaryti tai, ko prašo tėvai, tačiau vietoj ramių pasiklabėjimų gavę gerą moralų dozę nuleidžia rankas ir iš principo nieko nedaro. Negaudami meilės ir supratingumo, galimybės kalbėtis, draugystės namuose jie viso to ieško išorėje. O ten – pasirinkimas didelis“, – sako ilgametė sąjungos savanorė.
Eglė kalbasi su stovyklų dalyviais apie tai, kad tėvai šaukia ir pyksta dėl savo vidinio skausmo, o ne todėl, kad vaikas blogas. Pataria paaugliams tokiu metu tiesiog ramiai žiūrėti mamai ar tėčiui į akis ir nieko nesakyti, nesiginčyti, nekurstyti konflikto dar labiau. Ramus, klausiantis žvilgsnis veikia ir kartais labai padeda pereiti prie normalaus pokalbio.
Vaidas Arvasevičius, žinomas Lietuvoje šeimos santykių ir tėvystės konsultantas, patvirtina, kad paaugliai susiduria su neadekvačiu auklėjimu tada, kai auklėti jau yra vėlu. Anot Vaido, su jais bendraujama, kaip su vaikais: liepiama, nurodinėjama. Nėra pakankamo vaiko orumą palaikančio bendravimo, pagarbos. Tada vaikai pradeda maištauti ir nutraukia ryšius su tėvais.
Ignas Bakėjus, daugeliui pažįstamas treneris, sporto ir sveikos gyvensenos programos „MyHero!“ kūrėjas dalijasi savo patirtimi: „Po stovyklų vaikai grįžta įkvėpti pokyčiams, nusiteikę tvarkytis santykius su tėvais, siūlo tėvams kartu nueiti į paskaitas, paklausyti jų internete, kažką veikti kartu. Vietoj palaikymo jie dažnai išgirsta „kokios čia nesąmonės?“, „neturiu laiko“, „vėliau“ ir pan. Tada nelieka nieko kito, kaip grįžti į seną, visus varginančią rutiną.“
Nesėkmės atvejais patiriamas smerkimas ir kaltinimas
„Paaugliai išgyvena įvairius suaugusiųjų pasaulio atradimus: įsimylėjimą, draugystę, rizikingą elgesį, autonomiją, atsiskyrimą nuo tėvų, ieško savo tapatybės. Ir patiria nemažai nesėkmių. Kalba apie tai, kad patiriant sunkius jausmus, nusivylimus, baimes, tėvai dažnai nepajėgia priimti jų. Išgyvenimai sumenkinami frazėmis „nieko ypatingo, praeis“, „ne tau vienam“, „nieko tau nėra!“, „išsidirbinėji“, „kad daugiau tokių kalbų negirdėčiau“, pakeliamas tonas“, – paauglių problemomis dalinasi V. Arvasevičius.
Pyktis kalbantis su paaugliu parodo nejautrumą jam ir tuo pačiu demonstruoja tėvų baimę ir bejėgiškumo jausmą, nežinant kaip savo vaikui padėti. Tėvai suvokia, kad vaikas gali patekti į sunkią padėtį, jaustis blogai, bet retam iš tėvų pavyksta suvaldyti savo bejėgiškumą ir brandžiai atjausti vaiko būsenas.
„Su gyvenimo, veiklos, susidomėjimo pasirinkimais panašiai. Tėvai sunkiai priima vaiko įsivaizdavimą, kaip galima būtų tvarkytis gyvenime. Vis atrodo, kad mes žinome geriau už vaikus. Svarbiau vaikams kalbėti apie tai, ką mes juose matome, kokį potencialą, kokias savybes ir pasidalinti savo įžvalgomis. Jos yra tik alternatyva vaikams jų savosios tapatybės paieškose“, – primena tris sūnus auginantis lektorius.
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė antrina, siūlydamas tėvams suteikti daugiau laisvės ir erdvės savo jaunuoliams, daugiau jais pasitikėti. Taip suteikiama galimybė bręsti asmenybėms, mokytis iš savo klaidų ir prisiimti atsakomybę už jas. Paaugliai stovykloje įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, ima suprasti, kiek daug jų gyvenimo kokybė priklauso nuo jų pačių, supranta, kokios jų nuostatos ir elgsena gali padėti pasiekti pokyčių šeimoje.
Alkoholis, tabakas, narkotikai ir smurtas
„Alkoholis, narkotikai, tabakas yra lengvai prieinamos prekės, galima jas vadinti „legaliomis“, nes ant kiekvieno kampo, bet kokiame draugų būryje jų galima gauti, visi tai daro. Retoje šeimoje visiškai nevartojamas alkoholis, tabakas. Vaikams labai sunku, praktiškai neįmanoma atsilaikyti prieš aplinkos įtaką, nes jie seka svarbiausiais autoritetais – tėvais“, – sako. I. Bakėjus.
Ignas tvirtina, kad jei namuose yra toleruojami tokie dalykai, vaikas perims šiuos įpročius: „Vaikai kartais pasakoja apie patiriamą psichologinį ir fizinį smurtą šeimoje. Tas mane išmuša iš vėžių. Negaliu priversti tėvo ar motinos eiti pas psichologus, turiu kažką patarti, pasakyti vaikui, kuris tai patiria. Grubus tėvų elgesys suformuoja vaiko elgsenos modelius, kuriuos jis taikys savo šeimoje, santykiuose, darbe, aplinkoje. Pasidalinu savo patirtimi ir įžvalgomis, kaip nepastebimai priversti tėvus keistis, susimąstyti dėl savo elgesio.“
Simonas Dailidė džiaugiasi galimybe būti sveiko gyvenimo būdo pavyzdžiu jaunuoliams. Po stovyklų bendraudamas su jais pastebi, kad kažkurį laiką paaugliai keliauja per gyvenimą pagal stovykloje puoselėjamas vertybes. „Kartais būtent tas laikas būna labai svarbus. Staiga pasikeičia mintys idealai, vertybės, atsiranda nauji draugai, palaikymas, vieni kitiems padeda spręsti problemas.“