Viena iš naujų septynių natūralaus mineralinio vandens „Vytautas“ etikečių „Po sekso“ sukėlė diskusijų bangą socialiniuose tinkluose. Reaguodama į iš vartotojų gautą kreipimąsi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba komentuoja, jog tokia etiketė galimai yra netinkama, nes ją gali pamatyti ir perskaityti vaikai.
Konferencijos „Atsakinga tėvystė“ idėjos autorė ir organizatorė psichologė Jūratė Bortkevičienė teigia, kad tėvams pasikalbėjus su vaikais apie seksą, vaikai šį žodį priima kaip ir bet kokį kitą. Jis tampa toks pat natūralus, kaip žodis „mineralai“, „angliavandeniai“ ar „kraujo donoras“.
„Vartotojai etiketę renkasi patys iš septynių skirtingų. Jeigu tėvai pasirinks etiketę „Po sekso“ arba vaikai ją pamatys, tai yra puiki proga pasikalbėti, paedukuoti tema, kuria kartais būna sunku pradėti kalbėti, bet yra reikalinga. Etiketės iliustracijose nėra nieko nešvankaus ar įžeidžiančio, o visos septynios skirtingos etikečių situacijos parodo, kuomet aukštos mineralizacijos vanduo mūsų organizmui itin svarbus“, – tikina bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ rinkodaros vadovė Aistė Miliūtė.
Psichologė J. Bortkevičienė tėvams pataria, kaip kalbėti su vaikais lytiškumo tema.
1. Nevengti žodžio „seksas“
Vaikai supranta, kada tėvai bando išvengti tam tikrų temų ar žodžių. Jei jie matys, kad mama ar tėtis vengia žodžio „seksas“, tai tik paskatins juos daugiau domėtis. J. Bortkevičienė rekomenduoja paprastai paaiškinti vaikui, kas tai yra.
Pasak psichologės, nereikėtų vengti ir etikečių, reklamų, kuriose vartojamas šis žodis. Svarbiausia atkreipti dėmesį, kokiame kontekste tai minima.
„Visos situacijos, pateiktos ant etikečių, yra įprastos, aiškios ir natūralios. Po kavos, kraujo davimo, maisto, pirties, sekso, sporto ar vakarėlio organizmas praranda mineralus. Nors vaikas negali būti nei donoras, nei dalyvauti vakarėlyje, šių frazių tėvai nebijo sakyti vaikui. Suaugę žmonės žino, jog mineralinis vanduo po sekso tiktų taip pat puikiai, kaip ir po sporto. Tad jei mes tai akcentuosime vaikams, jie tai priims kaip normą, tačiau jei slėpsime, jiems bus smalsu, ką mes slepiame“, – sako J. Bortkevičienė.
2. Pokalbių neatidėti iki paauglystės
Atidėti pokalbių iki paauglystės nerekomenduojama. J. Bortkevičienė teigia, kad kalbėti apie seksą reikia bet kokiame amžiuje. „Kai kuriems vaikams jau nuo 3 metų kyla klausimai apie jų lytį, kaip jie atsirado, vėliau jie klausia, kas yra seksas, ką reiškia lytinių organų pavadinimai. Žinoma, išgirdus tokius klausimus tėvai gali pasijusti nejaukiai, tačiau atsakyti privalu. Jei vaikas klausia – laikas kalbėtis“, – tikina psichologė.
Atsakymai į vaiko klausimus padeda kurti stipresnį ryšį su vaiku, jis ima labiau pasitikėti tėvais ir jaučiasi drąsiai užduodamas rūpimus klausimus. Atviri pokalbiai nuo mažens – pagrindas pasitikėjimu ir pagarba grįstiems tėvų ir vaikų santykiams, sako konferencijos tėvams organizatorė.
„Vis dėlto, jei vaikas, pradėjus kalbėti, pasako, kad jam neįdomu, versti nereikėtų. Dažniausiai vaikai patys po kurio laiko parodo susidomėjimą“, – pataria J. Bortkevičienė.
3. Lytiškumo pamokų mokykloje – neužtenka
Lytiškumo ugdymas mokykloje yra labai svarbu, tačiau, anot psichologės, jau eidamas į mokyklą vaikas turėtų būti kalbėjęs su tėvais apie lytiškumą. Mokykloje iš bendraamžių ar vyresnių vaikai išgirsta naujų frazių, pamato vaizdų, todėl jie turi žinoti, kur kreiptis, ko paklausti. Tėvai turi būti artimi, patikimi ir visada pasiruošę atsakyti vaikui žmonės.
„Lytiškumo ugdymo specialistus vaikai kartais pamato kartą per metus ar net rečiau. Juolab, klausimų vaikai turi daug, o per 45 minutes sunku į visus atsakyti. Be to, yra tokių, kurie vengia užduoti rūpimus klausimus bendraamžių akivaizdoje. Tokiu atveju dar svarbiau kad vaikas nebijotų kreiptis į tėvus, – teigia specialistė – antraip jie liks be atsakymų arba ieškos informacijos tarp draugų ar internete, kur informacija dažnai būna iškreipta, netiksli ar ištraukta iš konteksto.“
4. Kalbėti paprastai
Pradėti kalbą gali būti sudėtinga ir nejauku. Pats paprasčiausias būdas – atitinkama literatūra. Knygos, skirtos skaityti kartu su vaikais, gali būti idėjų šaltinis tėvams, nuo ko pradėti pokalbį.
Jei vaikas pats klausia tėvų apie seksą, atsakyti patariama tiek, kiek klausiama. Penkiamečiui vaikui nereikia aiškinti, kad yra lytiškai plintančios ligos ar detalizuoti lytinį aktą. Užtenka suprantama kalba, paprastai atsakyti į klausimus.
Kalbant su vyresniais vaikais, pokalbio metu tėvams reikėtų pakalbėti ir apie saugumą, savigarbą, akcentuoti sekso ankstyvame amžiuje pasekmes. „Tėvai turi vaikui paaiškinti, kad seksas – teigiamas dalykas, tačiau tik tinkamu laiku ir su tinkamu žmogumi. Jei mama ar tėtis sakys, kad tai baisu ir draudžiama, vaikas supratęs, kad tėvai slepia tiesą, jausis apgaudinėjamas, nes, jei pats vaikas atsirado šiame pasaulyje, vadinasi tėvai nusižengė taisyklėms ir darė kažką baisaus.“, – pataria specialistė.