Prieš jūsų akis – vertingos psichologinių tyrimų apžvalgos.

Ko reikia šiuolaikinei santuokai

Pasak JAV Nortversterno universiteto mokslininkų, tai, ko partneriai tikisi iš santuokos, per pastarąjį šimtmetį smarkiai pasikeitė. Anksčiau santuoka žmogui reiškė saugumą ir tvirtumą. Moderniame pasaulyje iš intymaus bendravimo ir bendro gyvenimo mes norime daugiau: dvasinės pilnatvės ir galimybės realizuoti save.

Dabartiniai sutuoktiniai mano, kad santuoka turėtų padėti atrasti kelią į vidinę ramybę ir savo paskirties realizavimą. Tačiau – atkreipia dėmesį mokslininkai – poros neinvestuoja pakankamai laiko ir pastangų, kad pasiektų šiuos tikslus.

Tyrimo vadovas socialinės psichologijos profesorius Eli Finkelis šiuolaikinėms poroms pataria: „Jei norite, kad santuoka padėtų jums atrasti dvasinę palaimą ir skatintų saviraišką bei asmeninį augimą, investuokite pakankamai laiko ir energijos į pačios santuokos gerinimą. Jei žinote, kad negalite skirti tiek laiko ir energijos, kiek reikėtų, tuomet sumažinkite lūkesčius, kad išvengtumėte nusivylimo.“

Kodėl jausmai dingsta

JAV psichologijos profesorius Johnas Gottmanas tyrinėja porų bendravimą jau 40 metų. Vienas iš jo tyrimų truko kelis dešimtmečius ir buvo skirtas analizei, koks elgesys lemia meilės santykių pabaigą.

Anot J. Gottmano, gražius tarpusavio jausmus gali sunaikinti keturi pagrindiniai dalykai:

  • nuolatinė kritika,
  • panieka (sarkazmas, pravardžiavimas, šaipymasis etc.),
  • gynybinė pozicija,
  • bendravimo stoka („Ar aš kalbu su siena?“).
Kalbėdamas apie kritiką, J. Gottmano atkreipia dėmesį: kenkia ne pačios pastabos ir priekaištai, bet jų pateikimo būdas – kai kritikuojama partnerio asmenybė.

Visi mes darome klaidų, kartais būtina ir neišvengiama jas aptarti, tačiau būkite atsargūs, kai interpretuojate kito elgesį. Jeigu nuolat verčiate žmogų manyti, kad jis – blogas, nenormalus, ilgainiui jis ims jausti pasidygėjimą jumis. Taigi esminė taisyklė: kritikuodami kalbėkite apie poelgį, o ne apie asmenybę.

Santykiai per atstumą

Priešingai nei mano daugelis žmonių, santykiai per atstumą gali būti geri ir stabilūs. Taip bent jau tvirtina Kornelio universiteto psichologai.

Pasak mokslininkų, du esminiai faktoriai, padedantys išlaikyti gerus santykius, kai mylimieji priversti būti toli vienas nuo kito, yra šie:

  • pora turi nuolat dalintis intymia informacija,
  • pora turi šiek tiek idealizuoti vienas kitą.

Tyrimas parodė, kad partneriai, kurie laikosi šių principų, mėgaujasi gerais ir stabiliais santykiais ne mažiau už tuos, kurie gyvena kartu ar netoliese.

Kaip gelbėti santykius

Jei manote, kad jūsų bendravimas su partneriu stokoja meilės, švelnumo ir rūpesčio, tačiau nežinote, kaip tai aptarti ir pataisyti, pasinaudokite paprasčiausiu būdu: pažiūrėkite kartu su juo gerą filmą, kuriame parodoma panaši į jūsų situaciją.

Ročesterio universiteto mokslininkai atliko trejų metų trukmės tyrimą ir pastebėjo, kad poros, kartu žiūrinčios filmus apie santykių problemas ir vėliau apie tai diskutuojančios, perpus sumažina tikimybę išsiskirti.

Tyrimo vadovas psichologijos profesorius Ronaldas Rogge’as komentuoja: „Kartais nėra būtinybės mokytis daugybės sudėtingų bendravimo įgūdžių seminaruose ir pan., nes dauguma porų reikiamų įgūdžių turi. Mūsų atlikta analizė parodė, kad vyrai ir žmonos dažniausiai ir patys gerai jaučia, ką daro ne taip, o ką – tinkamai. Filmų apie santykius žiūrėjimas paskatina juos atpažinti ir pripažinti problemas, o tai padeda taisyti savo elgesį.“

Ką gali smulkmenos

Jungtinėje Karalystėje veikiančios Europos ekonominių ir socialinių tyrimų tarybos inicijuotas tyrimas parodė, kad dažnas sutuoktinis labiau už „žygdarbius“ vertina mažas kasdienes smulkmenas, parodančias, kad galvojate apie jį. Rytinis puodelis kavos, komplimentas apie išvaizdą ar pastebėjimas, kad atlikote buitinį darbą – regis, kas gali būti paprasčiau? Tačiau tai veikia kur kas labiau nei brangios dovanos, nors, žinoma, ir jos nepakenks.

Santykiai po skyrybų

Net ir po skyrybų santykiai nepasibaigia, ypač kai pora turi vaikų. Tyrimas, nagrinėjęs, kaip tėvai elgiasi po skyrybų, parodė, kad dažniausiai kartojasi penki tipiški scenarijai. Pirmieji trys mažiausiai traumuoja vaikus.

1. Vienas iš sutuoktinių (dažniausiai vyras) palieka šeimą ir visai nustoja bendrauti su vaikais arba bendrauja tik paviršutiniškai.

2. Pora išsiskiria, bet lieka draugais.

3. Po skyrybų palaikomi santykiai formalūs, tačiau nekonfliktiški.

4. Sutuoktiniai po skyrybų toliau konfliktuoja.

5. Pora tęsia tarpusavio karą ir naudojasi vaikais kaip priemone įrodyti savo tiesas.