Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Goda Kaniušonytė ir Floridos Atlantos universiteto profesorius dr. Brettas Laursenas atliko tyrimą apie motinų nepritarimo galimai probleminėms paauglių draugystėms pasekmes.
Pasirodo, perdėtas motinų rūpestingumas atneša daugiau žalos nei naudos. Tyrimas parodė, kad blogą elgesį galinčioms lemti paauglių draugystėms griežtai nepritariančios motinos kenkia vaikų reputacijai tarp bendraamžių ir dar labiau sustiprina elgesio problemas, nuo kurių buvo siekiama apsaugoti.
Mokslininkai kviečia įsivaizduoti, kaip elgiasi vaikas, nutrūkus draugystei. Tikėtina, paaugliui iškyla problema susirasti naujų draugų, nes sumažėja pasirinkimo galimybės – dažnai bendraamžiai vengia draugų su kontroliuojančiomis mamomis. Tokiu atveju tenka atsigręžti į kitą bendraamžių atstumtąjį su panašiomis elgesio problemomis ir stengtis prisitaikyti prie trikdančio elgesio, kuriam motinos bandė užbėgti už akių.
Taigi prasideda savotiškas draudžiamų draugysčių domino efektas. Be to, paaugliai, išstumti iš įprastai besivystančių bendraamžių socialinio rato, praranda galimybę išmokti amžių atitinkančių socialinių įgūdžių.
Mokslininkai, prof. dr. G. Kaniušonytė ir prof. dr. B. Laursenas, atlikę tyrimą su daugiau nei 500 mokinių (nuo 9 iki 14 metų amžiaus grupėje), pažymi, kad tokios išvados pabrėžia būtinybę šviesti tėvus apie galimas neigiamas pasekmes, kylančias iš geranoriško kišimosi į vaikų socialinį gyvenimą, ir ieškoti būdų pozityviai ir konstruktyviai paauglių sąveikai suaugusiųjų prižiūrimose veiklose.
Tekstą parengė Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro vadybininkė Laura Stankūnė
