Dabar, būdama 17-os, Chloe yra viena iš augančios lyties atkeitimui (angl. „detransition“) pasiryžusių asmenų kohortos – grupės žmonių, siekiančių vėl tapti tuo, kuo buvo prieš lyties keitimą, tarsi atšaukti visą įgyvendintą procesą.
Dažna apsisprendimo atsikeisti lytį priežastis – supratimas, kad natūraliausiai susitapatinti pavyksta su savo biologine lytimi. Liūdna, bet daugeliui iš tai per vėlai suvokusių žmonių lemta visą gyvenimą taikstytis su negrįžtamaisiais medicininiais padariniais – dar paauglystėje priimto sprendimo rezultatu, rašo nypost.com.
„Aš negaliu tylėti. Turiu kažką daryti. Turiu papasakoti savo pamokančią istoriją“, – sako Chloe.
Per pastaruosius metus Vakaruose labai padaugėjo vaikų, išgyvenančių lyties disforiją. Pateikti tikslius skaičius būtų sudėtinga, bet galima pasakyti, kad 2009–2019 metais Jungtinėje Karalystėje vaikų, tiek biologinių vyrų, tiek moterų, kuriems buvo paskirtas lyties keitimo kursas, padaugėjo 1000 proc. ir 4400 proc. atitinkamai. Jungtinėse Valstijose translyčiais save laikančių asmenų skaičius nuo 2017 metų beveik padvigubėjo (šaltinis – naujausia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) ataskaita).
Anksčiau įprastesni būdavo vyriškos lyties keitimo į moterišką atvejai: manyta, kad būtent „iš vyro į moterį“ translyčius asmenis kone nuo mažumės kankina nuolatinė lyties disforija. Vis dėlto pastaruoju metu status quo apsivertė: dabar absoliučią daugumą sudaro žmonės, moterišką lytį keičiantys į vyrišką.
Lisa Littman, buvusi JAV Browno universiteto Elgesio ir socialinių mokslų fakulteto profesorė, kalbėdama apie pogrupį, kurį sudaro jauni translyčiai asmenys, paprastai biologinės moterys, brendimo metu arba tuoj po brendimo staiga ištikti disforijos, įvedė terminą „staigi lyties disforija“ (angl. „rapid onset gender dysphoria“). L. Littman mano, kad šią būseną gali lemti paauglių mergaičių imlumas bendraamžių įtakai, ateinančiai iš socialinių tinklų.
Helena Kerschner, 23-ejų lytį atsikeitusi (biologinė) moteris iš Sinsinačio, Ohajaus valstijos, pirmuosius lyties disforijos simptomus pajuto būdama 14-os. Ji teigia, kad prie sprendimo pasikeisti lytį ją privedė socialiniame tinkle „Tumblr“ besireškiančių translyčių platinamas turinys.
„Tai buvo metas, kai mokykloje jaučiausi visų atstumta, todėl įsitraukiau į internetą“, – prisimena Helena.
Realybėje merginai nesisekė susirasti draugų, niekas nebuvo linkęs su ja bičiuliautis, tačiau internete jos laukė ypač geranoriškai nusiteikusi bendruomenė.
„Mano atveju disforiją tikrai nulėmė internetinė bendruomenė. Prieš įsitraukdama į „Tumblr“, net negalvodavau apie savo lytį ir nesijausdavau prastai dėl to, kad esu mergina“, – sako ji.
„Cislytės, heteroseksualios, baltųjų rasės merginos tipą gaubė begalinis negatyvas ir visą tą priešiškumą aš priėmiau labai asmeniškai“, – atskleidžia Helena, aiškindama, kaip internetinė trans asmenų bendruomenė padarė jai spaudimą (net ir politinį) pasikeisti lytį.
Panašiai pasijuto ir 17-metė Chloe Cole, kai būdama 11-os prisijungė prie „Instagram“.
„Susidūriau su gausiu LGBT turiniu ir bendruomenės atstovų aktyvumu. Pamačiau, kad trans asmenys internete ypač palaikomi. Jiems žarstomos pagyros mane labai paveikė, kadangi pati tuo metu draugų praktiškai neturėjau“, – pasakoja ji.
Specialistams neramu, kad daugelis pasikeisti lytį siekiančių jaunų žmonių lemtingam žingsniui ryžtasi negavę tinkamo psichikos sveikatos įvertinimo. Tarp taip galvojančių – Erica Anderson, klinikinė psichologė, kurios specializaciją – biologinės, socialinės lyties ir tapatybės klausimai. Kadangi pati yra translytė moteris, E. Anderson padeda jauniems žmonėms nueiti lyties keitimo kelią. Tuo ji užsiima net 30 pastarųjų metų. E. Anderson pasisako už metodišką, etapišką procesą, galintį trukti keletą mėnesių ar net metų. Visgi dabar ji nerimauja, kad kai kuriems jauniems žmonėms medikamentai skiriami be jokių skrupulų, perdėm laisvai ir neįvertinant jų poveikio.
„Išaugęs lyties atkeitimų atvejų skaičius gali būti ženklas, kad gana daug jaunų žmonių lyties pasikeitimo kelią nuėjo pernelyg skubotai“, – mano E. Anderson.
Specialistė nuogąstauja, kad kai kurie gydytojai, skirdami medikamentus, gali neatsižvelgti į begalę su paciento psichikos sveikata susijusių veiksnių.
Kaip rodo pernai L. Littman internetu atliktos lytį atsikeitusių asmenų apklausos rezultatai, 40 proc. patirtą lyties disforiją sieja su psichikos sveikatos problemomis, o 62 proc. mano, kad gydytojai tiesiog nesiaiškino, ar sprendimo pasikeisti lytį negalėjo lemti konkrečiu metu išgyventa trauma.
„Mane disforija ištiko, kai išgyvenau bendro pobūdžio depresiją ir jaučiausi nepatenkinta savo išvaizda. Štai ir priėjau prie išvados, kad veikiausiai gimiau ne savame kūne ir pasikeitus lytį visos problemos išsispręs“, – aiškina Helena.
„Kadangi mano kūnas neatitiko grožio idealų, pradėjau galvoti, kad su manimi kažkas ne taip. Sugalvojau, kad nesu pakankamai graži, kad būčiau mergina, todėl verčiau jau būsiu vaikinas. Giliai viduje tiesiog norėjau būti labai graži, bet šį troškimą stengiausi užgniaužti“, – pasakoja Chloe.
„Manau, kad daugiau dėmesio reikia skirti psichoterapijai, o mes stačia galva puolame prie medicininio gydymo, kurio padarinių atšaukti neįmanoma, nors galima pasistengti įtikinti vaikus, kad nevalia nekęsti savo kūno“, – mano Chloe.
Portalas DELFI nesiekia sumenkinti LGBTQA+ bendruomenės. Tai – autentiški kitų asmenų išgyvenimai bei nuomonės, kurie neprivalo sutapti su kitų patiriamais, ir jais siekama atkrepti daugiau sąmoningo dėmesio į sudėtingą gyvenimo, kurį atsukti atgal – sunku arba neįmanoma.