„Tai, kaip moteris jaučiasi nėštumo metu, kokia tuo metu yra jos emocinė ar fizinė būsena, turi įtakos vėliasniam pogimdyminės depresijos epizodui ar sunkesnei emocinei būsenai. Be galo svarbu rūpintis savimi – netgi besiruošiant nėštumui. Reikia suprasti, kokie iššūkiai, galimi sunkumai laukia. Na, ir tai nėra vienos moters uždavinys – svarbu apie tai kalbėtis ir šeimoje. Tai nuramina, suteikia stiprybės ir vidinės ramybės“, – sako laidos viešnia.
Vis dėlto pasiruošti pavyksta ne visiems – pasitaiko nemažai pogimdyminės depresijos atvejų. Kodėl oficialūs duomenys su realiais depresijos atvejais nesutampa? Ar moterys, pajutusios požymius, nesikreipia pagalbos?
„Remiantis statistika, pogimdyminės depresijos atvejų skaičiai labai juokingi. Bet realybėje jie tikrai kitokie. Jeigu imtume ES vidurkį, matytume, kad pogimdyminė depresija kamuoja 1 iš 4-5 moterų. Kodėl jos nesikreipia pagalbos? Manau, dėl įvairiausių priežasčių. Pradedant nuo mūsų auklėjimo sistemos, santykių būsenos, gal susiduriama su pažeidžiamumo momentu – moterims atrodo, kad su tuo jos turi susitvarkyti pačios, nes jau apsisprendė būti mamomis. Bet tai netinkamas įsitikinimas. Moteris jau nešiodama kūdikį jaučiasi viena pati, o aplinka tai arba tik dar labiau pastiprina, arba kaip tik viską sušvelnina. Labai svarbus faktorius, ar moteris viena paliekama spręsti kilusius sunkumus, ar yra šeimoje sąmoningi žmonės, pastebintys, kaip jaučiasi artimiausieji. Labai nuo daug ko priklauso, kodėl mes elgiamės vienaip ar kitaip“, – teigia psichologė.
Socialiniuose tinkluose, anot R. Ramanauskienės, motinystė dažnai nuklota rožėmis ir pūkeliais, bet jei moteris jaučiasi kitaip, ji ima galvoti, kad su ja kažkas negerai. O padėti sau gali ne kiekviena moteris, sako specialistė.
„Svarbu atskirti vieną dalyką – iššūkiai motinystėje yra normalu. Bet jeigu tie iššūkiai kenkia savijautai, kasdienybei – per ilgai kankina prislėgta nuotaika, nuolatinis graudulys, padidėjęs jautrumas, atsiranda baimės – tada tai jau yra problema. Jeigu iššūkiai neteikia nei džiaugsmo, nei malonumo – tai jau yra iškelta raudona vėliavėlė. Tokiu atveju svarbu nebegalvoti apie tai, kas vyksta, o daryti žingsnius ir keisti, spręsti situaciją“, – tikina psichologė.
Pasak R. Ramanauskienės, jei su užsitęsusia slogia būsena nėra tvarkomasi, tai ima kenkti ne tik mamai, bet ir vaikeliui.
„Mes, būdamos toje būsenoje, rūpinamės savo vaiku, taip pat esame santykyje su vyru, galbūt dar yra kiti vaikai. Tai apima visą šeimos sistemą. O vaikelis mato, kaip mama jaučiasi ir pasaulį mato tokį patį. Jis skenuoja elgesį. Nemaža atsakomybė tam, ką mes transliuojame, kokią būseną vaikui rodome. Ar pasaulis labiau saugus, geras ir patikimas, ar vis dėlto labai sunku jame būti? Gamtos taip sutverta, kad būtent mama daugiau dėmesio skiria kūdikiui, bet į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį? Kad vyras turėtų rūpintis moterimi, jog ji galėtų pasirūpinti jų vaiku“, – sako laidos viešnia.
R. Ramanauskienė užsimena, kad vadinamąją motinystės euforiją gimus vaikeliui patiria kone kas antra moteris. Tik bėda, kad praėjus kelioms savaitėms daliai jų ši būsena pasibaigia.
Visą pokalbį su psichologe apie pogimdyminę depresiją žiūrėkite Delfi TV laidoje „Delfi diena“. Vaizdo įrašas – straipsnio viršuje.
