„Labai dažnai vaikai ir paaugliai net nepastebi, kad atsisėdę prie namų darbų valandą ar ilgiau susirašinėja su draugais, pasiėmę knygą – šokinėja nuo vieno vaizdo įrašo internete prie kito, o pradėję žiūrėti filmą – „įlenda“ į socialinius tinklus“, – pastebi Paramos vaikams centre veikiančios mentorystės programos „Big Brothers Big Sisters“ draugysčių koordinatorė, psichologė Vilija Švederytė.
Pasak psichologės, dažniausiai žaidimą įsijungiame ar užmetame akį į socialinius tinklus, nes norime nukreipti mintis nuo ne itin malonios veiklos, rašoma pranešimia žiniasklaidai. Tai automatinė reakcija į neigiamus jausmus, kuriuos gali sukelti nuobodulys, vienišumo ar nesaugumo jausmai, nepasitikėjimas savimi. „Tai, kaip jaučiamės sunku kontroliuoti, tačiau galima pasirinkti, kaip reaguoti. Nenuklįsti į kitą užsiėmimą padeda savęs stebėjimas ir sustabdymas, suplanuotos pertraukos, nereikalingų darbui interneto puslapių ar įrenginių išjungimas, tinkama mokymosi vieta“, – sako V.Švederytė.
Kas padeda susikaupti?
Savęs stebėjimas. Kai pajuntate, kad jau tiesiate ranką prie telefono, nors susikaupėte užduočių atlikimui, sustabdykite save. Atkreipkite dėmesį, kada dažniausiai norite užsiimti malonesne veikla: kai nuobodu, nesuprantate užduoties, nėra nuotaikos, o gal kas nors nudžiugino? Užrašykite tą jausmą ant lapo ir šalia parašykite, ką darėte, kai taip pasijautėte. Tai padės geriau suprasti, kas ir kada jus blaško.
Interneto svetainių ir įrenginių išjungimas. Garsiniai pranešimai apie naują žinutę, sukelia norą tuoj pat ją perskaityti. Ir net jeigu nepatikriname pranešimo, dažniausiai galvoje sukasi mintis apie tai, kas ir ką galėjo parašyti. Tai normalu, nes esame smalsūs. Tad nusiteikus darbui, svarbu išjungti interneto svetaines ir nereikalingus įrenginius arba juos pasidėti toliau nuo darbo vietos.
Pertraukos. Vienas iš darbui motyvuojančių dalykų – žinojimas kada ir kokios trukmės laukia pertrauka. Tad iš anksto susiplanuokite, kas kiek laiko atsitrauksite nuo mokslų ir ką tuo metu veiksite.
Tinkama darbo vieta. Susikaupti ir nusiteikti darbui lengviau, kai stalas ar kita reikalinga vieta yra tvarkinga, būtinos priemonės lengvai pasiekiamos, o patalpa išvėdinta.
Pastebėjus, kad sunku susikaupti dėl užvaldžiusių jausmų, išbandykite nusiraminimo technikas, kurios taip pat padeda susitelkti.
Kas padeda nusiraminti?
Pagalvojimas, ką jaučia mano kūnas. Užplūdus stiprioms emocijoms, svarbu sustoti ir paklausti savęs, kaip reaguoja mano kūnas. Gali būti, kad pradėjo stipriai plakti širdis, iškaito žandai, norisi sugniaužti kumščius, padažnėjo kvėpavimas, susiraukė antakiai. Šie ženklai padeda suprasti, ką mes jaučiame ir parodo, kad svarbu surasti būdą nusiraminti.
Tris kartus giliai įkvėpti. Iš lėto įkvėpiame per nosį, sulaikome kvėpavimą ir tada lėtai iškvėpiame per burną. Lengviau naudoti šį būdą, įsivaizduojant karštos sriubos lėkštę – įkvėpdami ją užuodžiame, o iškvėpdami atvėsiname.
Lėtai skaičiuoti atbuline tvarka. Skaičiavimas nuo 5 arba nuo 10 iki 1 padeda atsitraukti iš situacijos ir nesupykti dar smarkiau.
Galvoti apie ką nors raminančio. Iš anksto pagalvokite, koks vaizdas ar mintis jums padėtų pasijausti ramiau. Supykus ar nuliūdus, prisiminkite šį vaizdą.
Kalbėjimas sau. Galima sau sakyti: „Mano kūnas sako, kad pykstu. Aš galiu nusiraminti. Tris kartus giliai įkvėpsiu ir iškvėpsiu. Galbūt laimėsiu kitą kartą. O jei ir ne, tai nenusiminsiu”.