Apie tai kalba Arnas Markevičius, lektorius, mokymų autorius, Ankstyvojo ugdymo forumo’2024 pranešėjas.

Jokios konkurencijos santykiuose

Konsultuojant poras ar vedant mokymus nesunku pastebėti, kad ryšys, pasitikėjimas vienas kitu dažnoje poroje griūva dėl nuolatinio vienas kito menkinimo, priekaištų, kontrolės. Trumpai tariant – nuolatinės kovos, kuris teisus, o kuris klysta. To pasekmės žiaurios. Vis labiau įsiveliame į bandymą išsaugoti galios poziciją, ir taip susiformuoja stipriai nelygiavertis santykis, kurio dažna baigtis – neištikimybė.

3 patarimai, kaip vystyti ilgalaikius santykius, kai antra pusė nesistengia

Pirmus du patarimus, kaip atkurti santykius, man išskirti itin lengva. Turime išmokti konstruktyviai brėžti ribas ir atsiprašyti, nes būtent šie gestai grąžina pusiausvyrą santykiuose ir atstato pasitikėjimą.

Vis labiau įsiveliame į bandymą išsaugoti galios poziciją, ir taip susiformuoja stipriai nelygiavertis santykis, kurio dažna baigtis – neištikimybė.

O trečiasis patarimas labai universalus visose santykių aplinkose – ar mums rūpi kitas žmogus? Ar mums jis įdomus? Jei neįdomus, tuomet ir noro būna dažnai mažokai.

1. Savo ribų žinojimas ir gebėjimas jas nubrėžti. Išmokti nežeminančiu būdu, aiškiai iškomunikuoti ir brėžti ribas būtina tam, kad sugebėtume išlikti savimi, kai antra pusė bando kontroliuoti, priekaištauja. Žmonės vengia išsakyti tikrąją savo nuomonę, ginti savo erdvę, nes bijo sugriauti santykius. Paradoksalu, bet būtent toks vengimas ilgainiui sukuria daug paslėptų nuoskaudų, o šios ardo santykius. Todėl drąsiai rekomenduoju mokytis ribų gynimo, kad ir kiek nepatogu būtų iš pradžių. O geroji dalis – antra pusė negali nereaguoti į mūsų ribas, todėl nepriklausomai nuo kito pastangų, keisime bendrą santykių dinamiką.

Neužteks vieno atsiprašymo ir pusės bandymo brėžti ribas, santykiai turi inerciją.

2. Mokytis atsiprašyti. Iš kitos pusės, nesame šventieji. Praradę savitvardą tikriausiai kiekvienas esame įžeidę, įskaudinę partnerį, tad išmokti atsiprašyti yra tiek pat reikšminga. Svarbu, kad atsiprašydami nemeluotume nei sau, nei kitam ir nežadėtume, ko nebus. „Atsiprašau, neturėjau teisės taip elgtis. Ir ateityje galimai praradęs savitvardą galiu paslysti, bet žinok, kad tave myliu“, – gali puikiai tikti šiam tikslui. Turbūt pastebėsite, kad ir šis patarimas veikia nepriklausomai nuo antros pusės indėlio.

3. Nuolat kelti klausimą – ar santykiai man įdomūs ir ką dėl to galiu padaryti? Trečiasis universalus patarimas – domėkitės santykiais. Turbūt nėra nė vieno rimto pasiekimo mūsų gyvenime, kuris nutiktų neskyrus tam dėmesio. Santykiai – ne išimtis. Jeigu turite progą dalyvauti paskaitoje, perskaityti knygą, apsilankyti pas specialistą – nepraleiskite. Atkreipkite dėmesį, kad nereikia versti antros pusės skaityti ar dalyvauti nenorint, nes toks elgesys lengvai gali būti suprantamas kaip kontrolė, priekaištai.

Praradę savitvardą tikriausiai kiekvienas esame įžeidę, įskaudinę partnerį, tad išmokti atsiprašyti yra tiek pat reikšminga.

Jau girdžiu sakant: „Aš beveik viską išbandžiau, santykiai nesikeičia.“ Esu įsitikinęs, kad jeigu nesikeičia, tai nebandėte nuosekliai ginti savo ribų ar nuoširdžiai atsiprašyti ilgesnį laikotarpį. Be abejo, neužteks vieno atsiprašymo ir pusės bandymo brėžti ribas, santykiai turi inerciją. Pastangų reikės dėti ne vieną mėnesį, bet matydamas pokytį jau patyrusias poras, galiu drąsiai teigti – verta.

Arno Markevičiaus pranešimą galėsite išgirsti Ankstyvojo ugdymo forume’2024. Registracija - ČIA.