– Daugelis 6 metų vaikų jau moka skaityti, rašyti, skaičiuoti. Kokių įgūdžių turėtų jis turėti prieš eidamas į pirmą klasę?
– Žinios labai gerai, tačiau lygiai taip pat svarbu vaiko savireguliacijos ir socialiniai įgūdžiai. Vaikas turi gebėti pasirūpinti savimi t.y. nueiti į tualetą, persirengti, užsirišti batus, susidėti vadovėlius, prisiminti, ką reikia atsinešti ir ką padaryti namuose. Taip pat labai svarbus bendravimas su kitais vaikais ir mokytoja. Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti palengvina pirmoko naštą. Naudinga mokyti vaikus dalytis, spręsti konfliktus, kantriai išlaukti mokytojos dėmesio ar savo eilės.
– Gal yra kokių nors pratimų, kaip namie tėvai galėtų juos lavinti?
– Savarankiškumą ir gebėjimą pasirūpinti savimi tėvai lavina nedarydami to, ką vaikas gali padaryti pats. O socialinius įgūdžius vaikai gerina priešmokyklinėje grupėje. Namuose tėvai gali su vaiku aptarti dienos įvykius. Jei kilo problemų dėl elgesio, daiktų nepasidalijimo, pirma turėtų skatinti vaikus pačius spręsti problemas. Skatinti laikytis taisyklių, o ne kovoti ir įrodinėti savo tiesas kumščiais.
– Kada tą pasiruošimą reikėtų pradėti?
– Vaiką nuo mažų dienų reikėtų ruošti gyvenimui, o ne darželiui ar mokyklai. Tai, ką vaikas išmoksta daryti pats, nebereikia daryti už jį. Išmoko rengtis, tegu rengiasi pats. Drabužius pirkti įvairius ne tik su užtrauktukais ar su lipdukais, bet ir su sagomis, raišteliais. Tad nekils problemų vėliau, nes daugumoje mokyklų mokiniai dėvi uniformas (dažnai būna švarkai, marškinėliai). Yra tekę girdėti, kad jei vaikui neįdomu su kitais vaikais tai ir neverčiam bendrauti. Tad tokiam vaikui gali būti sunku bendradarbiauti su vaikais. Kur kokių sunkumų kyla vaikui tikrai galime sužinoti iš priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtojos. Jei vaikas nedrąsus, reiktų drąsinti daugiau giriant, formuojant tikslus. Jei kyla elgesio problemų muštynės, daugiau dėmesio skirti emocijų pažinimui ir valdymui, konfliktų sprendimui.
– Vienas sunkiausių dalykų – surasti bendraminčių, draugų. Kaip padėti vaikui susidraugauti su kitais? Kaip tą daryti teisingai? Nes dažnai iš vaikų lūpų girdisi tokie pasakymai: jei nedarysi taip, aš su tavim nedraugausiu.
– Pirmiausia pagalvokite, kas jūsų vaikui patinka. Tada pabandykite paieškoti tų vietų kur renkasi vaikai su panašiais pomėgiais. Tai gali būti žaidimų aikštelės, žaidimų kambariai ar tiesiog kiemas. Leiskite vaikui neštis žaislų į kiemą, kurių jam pačiam tikrai nebus gaila ir galės dalytis su vaikais. Galite padėti sugalvoti vaikui žaidimus, ką jis gali pažaisti susipažinęs su naujais vaikais. Pradžiai galime leisti pavaišinti draugus užkandžiais, bet tai neturėtų tapti kasdienybė. Greit vaikai išmoksta pirkti draugus už skanėstus, o tai jau nėra gerai. Daugiau pasitikėkite savo vaiku, per daug klausimų vaikui gali kelti minčių, kad daro kažką ne taip. Jei vaikui sunkiau bendrauti, pasiūlykite jam suorganizuoti vakarėlį namuose. Jei vaiko draugai pradeda manipuliuoti pasakymais, skatinkite daryti pertraukėles bendravime, kad einame trumpai pabūti į savo namus ar kiemus. Vaikai pykstasi dažnai, bet dažniausiai trumpai, nes jie dar mokosi sutarti.
– Kiek laiko turėtų trukti normali adaptacija mokykloje? O kada jau reikėtų kreiptis į specialistus?
– Adaptacija mokykloje trunka paprastai iki pusės metų. Į specialistus reiktų kreiptis, jei padažnėja pykčio priepuoliai, muštynės vyksta dažniau nei 1 kartą į savaitę; negebėjimas sukaupti dėmesio ir išsėdėti klasėje pamokos metu tęsiasi daugiau nei kelis mėnesius; nekalbama ir nebendraujama su kitais vaikais ar net mokytoja daugiau nei 2 mėnesius; sukyla nerimas mokykloje taip, kad vaikui ima skaudėti pilvą, galvą, pykina daugiau kaip 2 kartus į mėnesį.
– Kaip kalbėtis su vaiku apie mokykloje nutikusius net ir nemalonius dalykus?
– Stengtis išklausyti ir nebarti. Nesmerkti garsiu pasipiktinimu nei kitų vaikų elgesio, nei savo vaiko. Nepulti iš karto skambinti mokytojai, administracijai ar kitų mokinių tėvams. Pirmiausia ramiai išsiaiškinkite su vaiku. Tarkitės su vaiku, ar jis pats gali išspręsti problemą, ar jam reikia jūsų pagalbos. Jei vis tik reikia pagalbos, paklauskite ar jis pats pasakys mokytojai, o jums pabūti šalia. Ar jis bus šalia, kai jūs kalbėsite. O gal net pokalbis gali vykti ir be vaiko. Svarbiausia, pasidžiaukite, kad vaikas jums pasipasakojo, o ne nutylėjo. Pažadėkite, kad visada galėsite ir norėsite sužinoti, kas vyksta mokykloje. Vaikai nenori būti skundikais, tad kartais džiaugiasi, kai be jų pasikalbame su mokytojais.
– Atrodo, kad iki tol darželyje buvo aiškios ribos tarp to, kas yra gerai, o kas – blogai. Mokykloje vieni vaikai elgiasi agresyviau ir tokiu būdu pasiekia savo. Kaip kitam vaikui paaiškinti, kokie būdai yra tinkami, o kokie – ne? Koks pavyzdys geras, o koks – ne?
– Smurtas bet kuriuo atveju nėra gerai. Jei vaikui liepsite trenkti atgal, pagalvokite ar jis nesužalos kito vaiko. Juk negalite nurodyti, ,,trenk puse jėgos arba trenk taip, kad nesulaužytum nosies ir nepraskeltum galvos. Mokykite vaiką atsakyti ramiai, žodžiais, neįsiveliant į konfliktą. Skatinkite vaiką išsakyti, jei koks nors vaiko elgesys nepatinka. Pvz.: ,,Man taip nepatinka. Baik. Einam žaisti ką nors kitą.“
– Dar viena nūdienos bėda – pagarbos stoka vyresniajam. Kur slypi problema, kad vaikas negerbia mokytojo? Atsikalbinėja, nepagarbiai elgiasi?
– Mūsų pačių bendravime su vaikais. Šiuolaikiniai vaikai kartais tėvus ar net senelius vadina vardais. Kreipdamiesi „tu“, atrodo, kuriame artimesnį ryšį šeimoje. Tad natūraliai vaikams mokytoją tujinti atrodo savaime suprantamas dalykas. Deja, kartais tėvai klauso ir pildo vaikų visus norus. Ką valgyti, ką rengtis, ką veikti savaitgalį, sprendžia nebe tėvai, o vaikai. Tad ir mokykloje vaikai iš tokių šeimų, nori sau išskirtinių sąlygų. Ar bent jau nori su mokytoja pasiderėti dėl mokymosi turinio ar pamokų trukmės.
– Ar reikėtų tokio amžiaus vaiką jau mokyti, kaip elgtis su pinigais? O gal dar anksti pirmokams duoti kišenpinigių, nes jie nežino jų vertės?
– Su pinigais galime vaiką supažindinti, kai tik jie išmoksta skaičiuoti. Tai įvyksta apie 5 metus. Pirmokams galime sakyti, kad mokytis jų pareiga ir kišenpinigius galime skirti taupymui ar savoms reikmėms. Prieš reiktų susigalvoti tikslą, kam vaikas nori taupyti.
– Ką turėtų vaikas mokėti atlikti savarankiškai iki 7 metų (iki pirmos klasės)?
– Pagrindiniai dalykai ką iki 7 m. vaikai turėtų daryti:
- Savarankiškai susirasti rūbus ir apsirengti;
- Susitvarkyti kambarį;
- Pasirūpinti augintiniu;
- Padengti stalą;
- Susirasti ar pasigaminti sau, ką nors užvalgyti;
- Praustis ir valytis dantis.